Nuo gegužės 1 dienos įsigaliojo Vyriausybės potvarkis dengtose turgavietėse prekiauti maisto produktais naudojantis kasos aparatais.
Perkantieji maisto produktus Ukmergės turgavietės halėje su preke jau gauna ir kvitą. Prekeiviai įsigijo kasos aparatus, tačiau teigia nemokantys jais dirbti. Anot jų, prekybos salėje nesudarytos sąlygos naudoti aparatus – trūksta elektros lizdų, neparengtos vietos jiems laikyti.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, Ukmergėje iki gegužės 2 dienos užregistruoti 53 kasos aparatai. 49 gyventojai pateikė prašymus kasos aparatų įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Bendra prašomų kompensacijų suma – per 48 tūkstančiai litų.
Nurodė skirtumus
Pasak UAB „Ukmergės paslauga“ turgavietės administratorės Marijos Savanevičienės, kasos aparatus įsigijo visi šiuo metu turgavietės halėje prekiaujantys asmenys. „Niekas pas mus nepasikeitė – kaip dirbo, taip ir dirba visi. Jokio skirtumo, ar su kasos aparatais, ar be jų“, – tikina ji.
Apsilankius turgavietės halėje ir pabendravus su čia dirbančiais prekeiviais, susidarė kitoks vaizdas. Skirtumus dirbant be kasos aparatų ir su jais palygino patys prekybininkai. Jų nuomone, esant nedidelei apyvartai kasos aparatai ne tik nenaudingi, bet ir žlugdo verslą.
Turgus tuštėja
Trečiadienio rytą turgavietės halėje pirkėjai prie prekystalių alkūnėmis tikrai nesispraudė. Vienas kitas dairėsi rūkytos bei šviežios mėsos ir pieno gaminių. Kai kurie prekeiviai stovėjo lūkuriuodami klientų.
„Per dieną suprekiaujame už 60–70 litų. Šimtą litų apyvarta perkopia tik šeštadieniais, kai būna daugiau pirkėjų“, – teigė šviežios mėsos pardavėjai.
Dėmesį patraukė keletas tuščių vitrinų. „Bankrutavo ir nebedirba“, – apie jų nuomininkus aiškino ištuštėjusių vitrinų kaimynystėje įsikūrę prekybininkai.
Tenka tampytis
Savo problemas išsakė rūkytais mėsos gaminiais prekiaujančios moterys. Zita, Nijolė, Svetlana ir Milda tikino, kad kasos aparatai sudaro nemažai problemų. Joms pritarė ir kiti, savo vardų nenorėję sakyti prekybininkai.
„Salė visai neparuošta naudotis tais aparatais. Nėra nei elektros lizdų jiems įjungti, nei vietos pasistatyti“, – tikino pašnekovės. Halėje neįrengta vieta laikyti kasos aparatus per naktį ir ne darbo dienomis. Juos prekeiviai priversti kaskart tampytis su savimi. Įsigijusiesiems didesnius tai jau nemaža problema.
Kasos aparatus prekybininkai pasistato kur kas išmano – ant vitrinos krašto, „įtupdo“ tuščiose plastmasinėse taros dėžėse. „Anąkart siekiau dešros iš šaldytuvo, ranka užkabinau aparatą ir prisispaudė kažkokių skaičiukų. Be to, rankos nuo gaminių nuolat druskuotos – tie aparatai ilgai nelaikys. Net telefonai nuo druskos genda“, – bėdoja turguje prekiaujantieji.
Kvito neprašo
Anot prekybininkų, pirkėjai tikrai nereikalauja jokių kvitukų. Atvirkščiai, lieka nepatenkinti ir apsisukę nueina nieko nepirkę, jei pardavėjas paaiškina negalįs nuleisti keliolikos ar keliasdešimties centų. Mokėtiną sumą pagal svorį ir produkto kilogramo kainą parodo kasos aparatas.
„Bet juk turguje žmonės įpratę derėtis. Neretai ir skolon paprašo kokia močiutė atėjusi. Pažada, kad gavusi pensiją atneš pinigus“, – sako Nijolė. Moteris neslepia turinti net specialų sąsiuvinį su skolininkų sąrašu.
Baiminasi tikrintojų
Pirmosiomis dienomis kasos aparatus įsijungę, bet jais naudotis nemokantys žmonės baiminasi, kad tuo netruks pasinaudoti tikrintojai. „Niekas mūsų neapmokė, kaip jais naudotis. Juk pardavėjas parduotuvėms ruošia specialios profesinės mokyklos, o mums numetė – ir dirbkit“, – skundėsi pašnekovės.
Už prekybą be kasos aparato Mokesčių inspekcija numačiusi nuo 500 iki 1000 litų baudą. Už kasos aparato kvito neišdavimą – įspėjimas arba 100–200 litų bauda, o už gautų pajamų neapskaitymą bus baudžiama nuo 200 iki 500 litų.
Turgaus prekeivius tikrins ir policijos komisariato pareigūnai. Pirmą kartą nustačius, kad Vyriausybės nutarimas nevykdomas, prekeiviai bus įspėjami. Jei įspėtas asmuo prasižengs antrą kartą, bus taikoma administracinė atsakomybė.
Atsakomybę už pažeidimus nustato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Jame skelbiama, kad prekyba ar paslaugos be kasos aparatų įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynais pinigais, užtraukia baudą jų vadovams nuo 1500 iki 3000 litų. Jei asmuo už tokį pažeidimą jau baustas – nuo 2500 iki 5000 litų.
Ligita JUODVALKIENĖ