Vyriausybės užmojis įvesti kasos aparatus dengtose turgavietėse, kuriose prekiaujama maisto produktais, labai išgąsdino prekeivius. Jie tvirtina, kad ši akcija nutemps paskutines kelnes ir privers juos su ištiesta ranka prašyti pašalpų iš valstybės.
Turguje prekiaujantys žmonės šiandien dar iš paskutiniųjų bando išgyventi be valstybės pagalbos. Tačiau jei jau valstybė užsimojo žmonėms “padėti"– pasirinkimo nėra. Praradę galimybę užsidirbti duonos kąsniui turgaus prekeiviai bus su botagu varomi atsiimti pašalpų. Kas iš to išloš?
Šešėlių ieško ne ten
„Klausimo, ar reikia statyti kasos aparatus, manau, nebėra– dabar reikia spręsti klausimą, kaip tai padaryti",– vakar paskelbė Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius.
Premjeras kartu su žemės ūkio ministru Kazimieru Starkevičiumi paaiškino, kad „kasos aparatai yra būtini kovojant su šešėline ekonomika". Tačiau nepriteklių ir valstybės politikos smaugiamiems turgaus prekeiviams tokie Vyriausybės paaiškinimai skamba neįtikimai.
Jau dešimtmetį veikiančios Šiaulių centrinės turgavietės “Dvaras" direktorė Laima Kvašienė sako, kad Vyriausybė šešėlių ieško ne ten, kur derėtų.
„Nėra čia šešėlių,– ranką prie širdies deda L.Kvašienė.– Turgavietėje– be galo griežta apskaita ir kontrolė, vyksta nuolatiniai patikrinimai. Mūsų prekeiviai ir taip jau vos išsilaiko, nes žmonių perkamoji galia– kritusi".
Prekeiviai uždirba ašaras ar tik verkia?
A.Kubiliaus teigimu, sutvarkyti prekybos apskaitą maistu prekiaujančiose turgavietėse yra tiesiog būtina siekiant įgyvendinti 2011 m. biudžeto nuostatą surinkti iš „šešėlio" ir kontrabandos milijardą litų.
Kosminių sumų turgavietėse ieško mūsų šalies premjeras. Ar suras? Eilinė turgaus pardavėja Šiauliuose už prekybos vietos nuomą per mėnesį sumoka daugiau nei 1 tūkst. litų. Dar daugiau nei 300 litų per mėnesį tenka pakloti už patentą.
Kelios šimtinės litų– tokiu po visų mokesčių liekančiu mėnesio pelnu gali pasigirti dažna centrinės Šiaulių turgavietės prekeivė. Už kokias ašaras įsigyti kasos aparatą ir samdyti buhalterę? Kokių laukti kompensacijų iš dangaus? “Respublikos" kalbintiems turgaus prekeiviams atrodo neįtikimi Vyriausybės pažadai sudaryti galimybes kompensuoti kasos aparatų įsigijimo išlaidas. Kur kas įtikimesnė perspektyva likti be nieko.
Ne visų balsas į dangų eina
Dar vasarą Šiaulių centrinės turgavietės “Dvaras" prekeiviai rinko parašus prieš kasos aparatų įvedimą. Pasak turgavietės direktorės L.Kvašienės, pasirašė visi, surinkta daugiau nei 300 parašų. Kas iš to? Tautos balsas valdžios vyrams reikalingas tik per rinkimus.
„Turguje dirbantys prekeiviai moka didžiulius mokesčius už verslo liudijimus, „Sodrai" susimoka, save išlaiko, kas dar mūsų valdžiai negerai?– nesupranta L.Kvašienė.– Gal kai kam atrodo, kad apskaita turguje prasta? Kiekvienas kilogramas mėsos yra fiksuojamas: kiek žmogus atsivežė, kiek pardavė, koks likutis. Kokios dar reikia didesnės apskaitos?"
L.Kvašienės manymu, reikėtų tik džiaugtis, kad žmonės dar neina į gatves ir neprašo išmaldos, kai valstybė pašalpų ir taip neturi iš ko mokėti. Valstybė tuo nesidžiaugia.
Turgavietės direktorė baiminasi, kad atsitiks taip, jog Šiauliai liks be turgavietės. Nes ir taip vos galą su galu suduriantys turgaus prekeiviai dar vieno akmens po kaklu jau nebepakels.
Statistika
Oficiali prekių apyvarta Lietuvos turgavietėse 2009 metais sudarė 1,1 mlrd. litų. Iš šios sumos 0,58 mlrd. litų sudarė maisto prekės (52 proc.). Didžiausi prekybos paviljonai yra įrengti 6 prekyvietėse Kauno mieste, 4– Vilniuje, 3– Šiauliuose ir 2 prekyvietėse Klaipėdoje. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra įregistravusi ir išdavusi maisto tvarkymo pažymėjimus 2650 prekiautojų maisto produktais prekyvietėse.
Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius:
Esame ištikti šoko. Pirmadienį rinksimės į susirinkimą ir tarsimės, ką daryti. Apie Vyriausybės išreikštą pritarimą šiai iniciatyvai aš sužinojau iš vieno smulkaus verslininko. Vyriausybė mums siūlo bendradarbiauti pažabojant šešėlinę ekonomiką, bet nežinau, kuo mes galime prie to prisidėti, jei viskas nusprendžiama už mus. Manau, siekiant sumažinti šešėlinę ekonomiką pasirinktas netinkamas kelias.
Einant šiuo keliu bus suduotas smūgis smulkiajam verslui, dar labiau padidės socialinė įtampa, o kovojant su šešėline ekonomika laukiamo efekto tai neduos. Manau, kad ši iniciatyva yra didžiųjų prekybos tinklų ir kasos aparatais prekiaujančių firmų bendras biznis.
Ar gerai, kad turgaus prekeiviams teks apsistatyti kasos aparatais?
Jadvyga Dračanova, 48 m., turgavietės darbuotoja:
Jau ir taip esame ant bankroto ribos, vos judame, baigia pasmaugti mokesčiai. Aš į darbą važinėju po kelias dešimtis kilometrų, niekas man už tai nesumoka. Tegul mane vežioja tada Vyriausybės mašina į darbą. Nežinau, ką čia sugalvojo Vyriausybė. Tegul tie ministrai kartu su Kubiliumi atvažiuoja ir atsistoja į mano vietą.
Jolita Keniausienė, 37 m., turgavietės darbuotoja:
Daug kas neįstengs kasos aparatų įsigyti– bus priversti palikti darbo vietas ir eiti į darbo biržą. Čia ir taip nėra aukso kasyklos, prekiautojai neturi lėšų už produkciją susimokėti, prekes ima į skolą, o parduoti jas nėra taip paprasta, nes sunku konkuruoti su šalia turgaus esančių didžiųjų prekybos centrų akcijomis.
Irma Šedauskaitė, 29 m., turgavietės darbuotoja:
Žiauru. Kainuos juk ne tik kasos aparatai, jų priežiūra, teks samdytis ir buhalterę, o iš ko ją samdytis? Žmonėms teks eiti į darbo biržą, o ten ir taip jau nemažos spūstys. Šiandien turguje dirba daug jaunų specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, bet negavusių darbo pagal specialybę. Aš esu pedagogė, o dirbu prie mėsos.
Leonardas Šurmaitis, 75 m., šiaulietis pirkėjas:
Šiame sumanyme įžvelgiu daugiau minusų negu pliusų. Abejoju, ar kasos aparatai padės užlopyti šalies biudžetą, bet štai prekeivių lauks didelės išlaidos, jei jiems nebus kompensuotas kasos aparatų įsigijimas. Dėl to gali brangti ir maisto produktai, nes žmonėms iš kažkur reikės atsiimti tuos pinigus.
Sidas AKSOMAITIS
