Europos Sąjunga (ES) ieško naujų ekonominės veiklos matų, kuriais būtų labiau atsižvelgiama į socialinį ir su aplinka susijusius gerovės aspektus.
Gerovė dešimtmečiais buvo matuojama ekonominės veiklos rodikliais, pavyzdžiui, bendruoju vidaus produktu (BVP), bet dabar Europos Komisija (Komisija) ketina rasti naujų būdų, kuriais ES vertintų ekonominę pažangą.
BVP sąvoka atsirado po Didžiosios depresijos, ir reiškia visų šalyje tam tikrais metais pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertę. Nors tai geras gamybos matas, bet, juo matuojant bendrą gerovę, išryškėja rimtų trūkumų.
Problema yra ta, kad į BVP įskaičiuojama visa ekonominė veikla, netgi ta, kuri žalinga aplinkai ir žmonėms, rašoma šiandienos Komisijos pranešime. Pavyzdžiui, karai ir gaivalinės nelaimės galų gale ekonomikai pasirodo esančios naudingos, nes atstatymo darbai skatina ekonomikos augimą.
BVP taip pat neparodo, kaip turtas paskirstytas šalies viduje. Daugelyje šalių, kuriose bendrasis vidaus produktas palyginti didelis, turtingus ir neturtingus gyventojus skiria praraja.
Pasak Komisijos pranešimo, vis daugiau žmonių suvokia, kad ekonomikos augimo kokybė yra tiek pat svarbi, kaip ir kiekybė. Kaip rodo neseni tyrimai, per du trečdalius europiečių mano, kad vyriausybės turėtų teikti daugiau svarbos socialiniam ir su aplinka susijusiam gerovės aspektams. Kyla klausimas, kaip tai išmatuoti?
Komisija ketina sukurti išsamų aplinkos rodiklį, kurį nustatant būtų atsižvelgiama į klimato kaitą, biologinę įvairovę, oro užterštumą, vandens naudojimą ir atliekas. Ji taip pat pabrėžia, būtina turėti daugiau tikslios informacijos apie ekonominius skirtumus. Bus dedama daugiau pastangų laiku gauti aktualius duomenis ir nustatyti ribines pagrindinių teršalų ir atsinaujinančių energijos šaltinių vertes.
