Dar prieš kelerius metus į klausimą, kas jums yra karjeros galimybės, standartinis ir 9 iš 10 kartų pateikiamas atsakymas būdavo galimybė tapti skyriaus ar komandos vadovu. Jeigu darbuotojo polėkis didesnis – tuomet tapti ir visos organizacijos vadovu. Dar visai neseniai „Google“ vaizdų paieškoje įvedus žodį „karjera“ lietuvių kalba, dauguma paveikslėlių vaizduodavo laiptus, kilimą, piramides ‒ tai yra, kopimą į viršų. Šiandien ta pati paieškos sistema rodo jau įvairesnius paveikslėlius – atsiranda daugiau kryžkelių, krypčių rodyklių ir pasirinkimų vaizdų. Todėl norisi tikėti, kad ilgą laiką Lietuvoje galiojusi tendencija karjerą matyti tik kaip vertikalų kopimą į viršų pamažu kinta.
Taip vadinama vertikali karjera jau nebėra vienintelė karjeros galimybė arba vienintelis pripažintas būdas daryti karjerą. Šiandien tai yra tik viena iš galimybių. Darbuotojas gali rinktis horizontalią karjerą, kai jis dirba panašaus lygio pozicijoje, bet skirtingose srityse. Darbuotojas taip pat gali rinktis augimo kryptį, kai tobulėjama toje pačioje pozicijoje, įvaldomi nauji darbo metodai ar funkcijos. Karjeros kryptimis taip pat gali būti įvardinami specialūs projektai, kuriuose dalyvauja darbuotojas, arba visiškas persikvalifikavimas jau pasiekus tam tikrą lygį, kai darbuotojas pradeda nuo naujos starto pozicijos.
Yra vienas esminis jungiamasis elementas, kuris sieja visas šias karjeros kryptis ‒ tai kompetencijos, kurias įgyjame per savo darbinę patirtį. Būtent darbuotojų patirtys ir yra kertinis akcentas, galvojant apie karjerą šiais laikais. Svarbu ne tai, kiek karjeros laiptelių užlipai, svarbu tai, kokį kompetencijų portfelį tau pavyko sukaupti.
„Swedbank“ organizacijoje turime nemažai tokių karjeros pavyzdžių, kai darbuotojai sėkmingai realizavę save vienoje srityje, pereina į visai naują veiklos sferą. Pavyzdžiui, informacinių technologijų profesionalas pradėjo vadovauti klientų aptarnavimo padaliniui, o anksčiau padalinių administravimo srityje vadovaujantį darbą dirbusi kolegė dabar dirba veiklos meistriškumo tobulinimo srityje ir gilinasi į įvairius organizacijos procesus.
Pažiūrėti į karjeros krypčių alternatyvas pirmiausia verta dėl to, kad smarkiai kinta ir keičiasi pačios organizacijos, tai yra, tos platformos, kuriose darbuotojai realizuoja save ir kuria darbdaviui bei visuomenei pridėtinę vertę. Šiandien greičiau kinta organizacijų struktūros, ir jos būna pritaikomos prie naujų verslo strategijų, stengiamasi nuolat ieškoti didesnio efektyvumo. Organizacijos darosi vis „plokštesnės“ – mažėja hierarchijos lygių, o su jais ir vadovaujančių pozicijų. Kartais net nebeverta planuoti konkrečių karjeros kelių, nes pavyzdžiui, kintant klientų aptarnavimo ar paslaugos pardavimų modeliams, tam tikrų pozicijų gali tiesiog nelikti arba jos gali įgyti kitas formas.
Galvojant apie karjerą, svarbu įsisąmoninti savo norus ir galimybes bei su jais susigyventi, o ne klausyti, ką sako tavo aplinka. Atrankos pokalbių metu dažnai su kandidatais kalbame apie tai, kas juos paskatino ieškoti pokyčių, naujų pozicijų. Tai labai padeda suprasti pagrindinius žmogaus motyvus dirbti konkrečioje pozicijoje. Pripažinsiu, paklausus apie kandidato motyvus užimti vadovaujančią poziciją, būna keista sulaukti atsakymo „nes jau laikas vadovauti arba amžius jau tas, kad galiu būti vadovu“. Natūraliai kyla klausimas, ar ši pozicija tikrai yra tai, ko nori kandidatas, ar tai tik „sėkmingo žmogaus“ vaizdas, perimtas iš savo aplinkos?
Iš įvairių darbuotojų apklausų galima pastebėti, kad galvodami apie savo karjerą, darbuotojai labiau būna linkę dirbti tose srityse ir pareigose, kurios yra vertinamos visuomenėje, o ne tai, kas priimtina ir patrauklu jiems patiems. Tai tik įrodo, jog savo aplinkoje ir mūsų visuomenėje turime daug įsivaizdavimų apie tai, kas yra sėkminga karjera. Tačiau ji iš tiesų bus sėkminga tik tada, kai patys įsisąmoninsime savo norus, ir karjerą rinksimės būtent remdamiesi savo gebėjimais ir poreikiais.
Komentarą parengė - „Swedbank“ Karjeros centro vadovė Agnė Jonaitytė-Karalienė.
