Šiemet Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) pradėjo veiklą net kelios naujos aviakompanijos.
Paleistas skatinamasis variklis
2012–2013 metais iš sostinės pradėjo skraidinti keturios naujos oro bendrovės: „Turkish Airlines“, „Air Lituanica“, „Ukrainian International Airlines“ (UIA) ir „Wizz Air Ukraine“.
„Turkish Airlines“ šiuo metu tris kartus per savaitę skraidina į Stambulą. UIA ir „Wizz Air Ukraine“ – septynis kartus per savaitę skraidina į Kijevą, o „Air Lithuanica“ tai daro trimis kryptimis – į Amsterdamą (septyni kartai per savaitę), Berlyną (keturi kartai per savaitę) ir Briuselį (po rugpjūčio pertraukos grįžta prie šešių kartų per savaitę).
Kai kurios kryptys, tokios kaip Amsterdamas, Lietuvoje yra naujiena. Skrydžius jau anksčiau skraidintais maršrutais pasiūliusios oro linijos net iki kelių kartų sumažino bilietų rinkos kainas. Pavyzdžiui, „Air Lituanica“ pradėjus rengti skrydžius į Briuselį, „Brussels Airlines“ bilieto kainas sumažino nuo daugiau nei tūkstančio iki kelių šimtų litų.
„Vilniaus oro uostui ne mažiau nei naujų oro bendrovių atėjimas į Lietuvos rinką yra svarbus jau veikiančių kompanijų maršrutų krypčių ir skaičiaus didinimas. Iš tokių strategiškai naudingų tiek Lietuvai, tiek pačiam Vilniaus oro uostui galiu paminėti naują SAS oro linijų kryptį į Stokholmą, taip pat – „Wizz Air“ kryptį į Tel Avivą, ypač praplėtusią mūsų maršrutų geografiją“, – pasakojo Gediminas Almantas, Vilniaus oro uosto generalinis direktorius.
Jau veikiančių oro bendrovių skrydžių geografijos plėtra ir krypčių pasiūlos didinimas, anot jo, oro uostui yra svarbus ir siekiant pritraukti naujų vežėjų bei motyvuoti čia jau ketinančius plėsti skrydžių pasiūlos įvairovę. „Sveikintina, kad veikia pasiūlos augimo ir kartu kokybės gerinimo skatinamasis variklis“, – sakė pašnekovas. Per metus Vilniaus oro uosto kelevių skaičius išaugo per 30 tūkst., skrydžių padaugėjo pusšimčiu.
Rado savo nišą
Bendrovės „Air Lituanica“ komunikacijos vadovė Sandra Meškauskaitė teigė, kad Lietuvos rinkoje jau keleri metai krinta tradicinių vežėjų pasiūla, tačiau paklausa nemažėja, tad ši padėtis sukūrė galimybę kompanijai „Air Lituanica“ užpildyti spragą.
„Pagrindinė mūsų užduotis – užkaišyti skyles pasiūlant patrauklias tiesiogines kryptis bei užtikrinti platesnes jungiamųjų skrydžių galimybes“, – sakė Lietuvos nacionalinių oro linijų atstovė. „Air Lituanica“, siekianti tapti regionine bendrove, save laiko tradicine, o ne mažų sąnaudų aviakompanija.
Pasak S. Meškauskaitės, dažniausiai tradicinių vežėjų siūlomos kryptys yra orientuotos į žmones, keliaujančius darbo tikslais, ir jungiamuosius skrydžius. „Dauguma Vilniaus oro uoste veikiančių vežėjų siūlo plačią jungiamųjų skrydžių geografiją, tačiau ne visada Lietuvos verslininkui ar politikui patogų laiką. Tai lėmė „Air Lituanica“ produkto pobūdį – lankstumą, patogų skrydžių laiką vienadienėms, dvidienėms komandiruotėms ar jungiamiesiems skrydžiams į Ameriką, Aziją“, – sakė pašnekovė.
Nuo rugsėjo 20 dienos prie maršrutų, kuriais jau skraidinama, prisidės skrydžiai iš Vilniaus į Prahą, o nuo rugsėjo 21-osios – į Miuncheną. Didžiųjų metų švenčių laikotarpiu – nuo gruodžio 20 dienos iki sausio 4 dienos – „Air Lituanica“ skraidins tiesiogiai į Londoną ir Dubliną.
Paspirtis ekonomikai
„Nacionalinės oro linijos paprastai daugiausia paslaugas teikia tos šalies gyventojams ir turi mažesnę įtaką pritraukiant užsienio turistus. Kitų šalių aviakompanijos, ypač pigių skrydžių bendrovės, siūlydamos skrydžius, tiesiogiai ir netiesiogiai reklamuoja ir tą šalį“, – sakė „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot jo, didžiausią naudą dėl didesnio skrydžių ir turistų skaičiaus turi apgyvendimino, maitinimo, laisvalaikio ir pramogų sektoriai, o šalies pasiekiamumas lėktuvais yra ir vienas iš veiksnių, padedančių arba trukdančių pritraukti užsienio investicijas, todėl Lietuvoje veiklą pradedančios naujos aviakompanijos neabejotinai teigiamai paveiks šalies ekonomiką. Be to, auksinė aviacijos taisyklė teigia, kad dažnesni skrydžiai pritraukia keliaujančiuosius verslo tikslais, o tai sukuria gerenes galimybes Lietuvos verslui bendradarbiauti su užsienio partneriais.
Oro linijos pritraukia ir turistų
Šiemet, kaip ir pernai, daugiausia svečių į Lietuvą atvyko iš Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Ispanijos, JAV, Italijos bei Suomijos. Vilniaus turizmo informacijos centro (TIC) vyriausioji projektų vadovė Zita Bukina atkreipia dėmesį, kad padidėjus skrydžių skaičiui, šiais metais padaugėjo turistų iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos, Suomijos, Japonijos, JAV.
