„Siekdama stiprinti pasitikėjimą tarp gyventojų ir verslo (vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų), valstybė kviečia verslą prisijungti prie sąžiningo kainų perskaičiavimo iniciatyvos ir pasirašyti Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą. Šia iniciatyva verslas kviečiamas sąžiningai perskaičiuoti kainas ir nedidinti jų prisidengiant euro įvedimu. Prie memorandumo jau prisijungė per 4 000 verslo subjektų, turinčių daugiau nei 12 000 prekybos ir paslaugų teikimo vietų. Apie prisijungimą prie iniciatyvos vartotojams rodo lipdukas „Perskaičiuota sąžiningai“.
Jeigu nusižengiama kainų rodymo taisyklėms ar kitaip manipuliuojama kainomis prisidengiant euro įvedimu, nepriklausomai nuo to, ar yra prisijungę, ar neprisijungę prie memorandumo, pažeidėjai ne tik baudžiami piniginėmis baudomis, bet ir viešinami. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, koordinuojanti 17 vartotojų teises ginančių institucijų darbą, atlieka patikrinimus ir, nustačiusi pažeidimų, įspėja arba nubaudžia įstatymų nepaisančią įmonę ar verslininką. Baudos siekia iki 5 000 litų fiziniam asmeniui ir iki 10 000 litų įmonei. Pažeidėjų sąrašas skelbiamas viešai interneto svetainėse euro.lt ir vvtat.lt“, – informuoja Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Šniukas.
Kainos auga lėčiau, nei prognozuota
Iš tiesų euro įvedimas kainų augimui turės mažiausiai reikšmės, nes kainų pokyčius daugiau lemia kiti veiksniai, pavyzdžiui, žaliavų ir kuro kainos.
Štai Statistikos departamento prognozėmis, lapkritį vidutinė metinė infliacija gali siekti 0,3 proc. – tiek pat, kiek ir spalį. Metams dar nesibaigus akivaizdu, kad kainos šiemet augs beveik 10 kartų lėčiau, nei prognozuota prieš metus, o infliacijos lygis bus žemiausias per pastarąjį dešimtmetį. Pasak makroekonomikos ekspertų, infliacijos augimą šiemet sustabdė atpigusios dujos ir nafta, o būsimas euro įvedimas turėjo įtakos tik kai kurių paslaugų, bet ne prekių, kainoms.
„Pirma, didžiulės įtakos turėjo sumažėjusios importuojamų dujų kainos. Be to, antrus metus iš eilės itin geras grūdų derlius pasaulyje bei Lietuvoje spaudžia žemyn susijusių augalinių maisto produktų kainas, o per pingančius pašarus – ir mėsos kainas. Trečia, nuo birželio „Brent“ nafta atpigo apie 30 proc. – dėl to pinga ne tik degalai, bet mažėja ir kitų energijai imlių prekių kainos“, – teigia DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Prie infliacijos sutramdymo netiesiogiai prisidėjo ir meškos paslaugą sau padariusi Rusija. DNB banko vyriausiosios analitikės teigimu, dėl Rusijos paskelbto embargo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES susidarė kai kurių prekių perteklius, o tai neigiamai veikia kainų augimo dinamiką.
„Kai kalbama apie eurą ir kainas, svarbu nepamiršti ekonomikos dėsnių – kai auga ekonomika, auga ir kainos (infliacija). Laisvojoje rinkoje kainas diktuoja ekonomikos tendencijos, tarp kurių – ir žaliavų, energinių produktų, maisto kainos pasaulinėje rinkoje, pasiūla, paklausa bei kiti objektyvūs veiksniai. Kainos keitėsi (vienos prekės brango, kitos pigo) ir anksčiau – tuo galima įsitikinti apsilankius Statistikos departamento interneto svetainėje ir palyginus kainų pokyčius, pavyzdžiui, 2012 metų gruodį ir 2013 metų tą patį mėnesį“, – sako G. Šniukas.
Be to, kitų šalių patirtis įsivedant eurą aiškiai parodė, kad valiutos keitimo įtaka kainoms siekė 0,2–0,3 procento. Lapkričio 18 dieną Europos Komisija paskelbė, kad, „Eurostat“ vertinimu, tikėtinas vienkartinis kainų apvalinimo poveikis vartotojų kainų infliacijai Latvijoje 2014 metų sausį siekė 0,12–0,21 procentinio punkto. Be to, statistika rodo, kad vartotojų lūkesčiai (baimė) dėl infliacijos (kainų augimo) dauguma atvejų didesni nei pati infliacija.
Žinoma, svarbu, kad ruošdamiesi euro įvedimui būtų neabejingi ir patys piliečiai. Nuo šių metų rugpjūčio 22 dienos iki kitų metų liepos privaloma kainas rodyti dviem valiutomis, jos turi būti perskaičiuojamos oficialiu kursu – 1 euras lygus 3,4528 lito. Jeigu matote, kad kainos perskaičiuojamos ar apvalinamos neteisingai, nurodomos klaidinančiai, apie tai galite pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai telefonu 8 800 34 528 arba el. paštu [email protected].
