Pasak bendrovės, elektros gamyba šalyje tuo metu siekė 1354 megavatų (MW), suvartojimas be vartojimo kaupimo įrenginiuose – 1346 MW, o didžiąją dalį elektros gamino vėjo ir saulės jėgainės.
„Litgrid“ vadovo Roko Masiulio teigimu, paskutinį kartą valandinė elektros gamyba vartojimą viršijo dar veikiant Ignalinos atominei elektrinei – 2009 metų gruodžio 31 dieną.
„Nuo to laiko, kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, Lietuva didžiąją elektros dalį importuoja, daugiausia iš Skandinavijos, taip pat kitų Baltijos šalių. (...) Pastarųjų metų atsinaujinančios energetikos proveržis pradeda keisti šią situaciją ir dabar matome pirmuosius signalus, kad netrukus vis dažniau daugiau elektros pasigaminsime savarankiškai, tvariais, aplinkos neteršiančiais būdais“, – pranešime teigė R. Masiulis.
„Litgrid“ duomenimis, pirmadienį tarp 14 ir 15 val. vėjo elektrinės generavo 714 MW, saulės – 331 MW, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – 221 MW elektros. Šios elektrinės tuo metu užtikrino 82 proc. bendro šalies suvartojimo.
Per visą parą bendras suvartojimas be vartojimo kaupimo įrenginiuose Lietuvoje siekė 29,2 gigavatvalandės (GWh), o elektros gamyba – 22 GWh, arba 75 proc. bendro suvartojimo. Saulės ir vėjo elektrinės per parą užtikrino 67 proc. bendro suvartojimo.
Lietuvoje saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia tinkluose šiuo metu yra 1931 MW ir sudaro beveik pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo. Vėjo elektrinių galia siekia 1117 MW, o saulės – 814 MW.
Šalyje taip pat veikia dar 227 MW galios kitų atsinaujinančių išteklių elektrinių – hidroelektrinių, biomasės ir biodujų.
