Naujos redakcijos Šilumos įstatymas privertė gyventojus iki gegužės 1–osios pasirinkti karšto vandens tiekėjus. Norminio akto rengėjai žadėjo, kad gyventojams suteikus tariamą pasirinkimo laisvę sumenks jų sąskaitos už karšto vandens ruošimą. Tačiau praktika rodo, kad politikai ir valdininkai piliečius vėl apgavo.
Nepasidavė mažuma
Pasak įstatymo rengėjų, naujos redakcijos norminis aktas buvo priimtas siekiant apsaugoti sąžiningai suvartotą karštą vandenį deklaruojančių ir už jį atsiskaitančių namų ūkių interesus, išvengti nepagrįstai didelių vandens cirkuliacijos, arba gyvatuko, mokesčių šiltojo sezono metu, užkirsti kelią galimybėms į šildymo sąskaitas įskaičiuoti sąnaudas šaltuoju metų laiku.
Vienas svarbiausių dalykų, anot įstatymo autorių, yra tas, kad norima suformuoti prievolę šilumos tiekėjui ar kitam karšto vandens tiekėjui užtikrinti sistemos „moka tas, kuris vartoja" veikimą, o jei jis jos neužtikrina – dengti atsirandančius nuostolius savo pelno sąskaita.
Paradoksas, bet aprūpinimo karštu vandeniu schema buvo pakeista tik tiems gyventojams, kurie apsisprendė nieko nedaryti – nerengti gyventojų susirinkimų ir nerašyti jokių prašymų. Pavyzdžiui, Vilniuje „nieko nedarė" 3400 iš 4600 daugiabučių. Todėl jiems buvo įstatymu primestas novatoriškas pirmasis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, liaudyje populiariai vadinamas „su karšto vandens tarpininku".
Pagal pirmąjį būdą su gyventojais sutartis sudaro tas pats tiekėjas. Pavyzdžiui, sostinėje – šilumą gaminanti bendrovė „Vilniaus energija". Nuo šiol ji tiesiogiai bendrauja su gyventojais ir išrašo jiems sąskaitas. Kai gyventojai atsiskaito, „Vilniaus energija" perveda pinigus už šaltą vandenį jo tiekėjui – savivaldybės bendrovei „Vilniaus vandenys".
Tiems gyventojams, kurie išreiškė valią ir pasirinko likti prie senosios tvarkos – antrojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, taikoma schema, kuri galiojo ir iki naujos Šilumos įstatymo redakcijos priėmimo. Vilniečiams šaltą vandenį karštam vandeniui ruošti tiekia „Vilniaus vandenys", o jį pašildo „Vilniaus energija".
Naujovė smogė per kišenę
Dar vienas paradoksas – dėl valdžios primestų naujovių, sakykime, Vilniuje kenčia nieko nesirinkusieji. Štai ir Vilniaus Justiniškių gatvės gyventojas Vytautas Pivoriūnas, gavęs sąskaitą už karštą vandenį, skundėsi išaugusia karšto vandens kaina. Daugiabučių namų savininkų bendrija, kuriai priklauso V.Pivoriūnas, nutarė patylėti, o jai buvo primestas pirmasis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas.
Savo daugiabučių namų savininkų bendrijos (DSNB) nuomonei pritaręs V.Pivoriūnas tikėjosi sulaukti, kaip valdžios ir žadėta, mažesnės sąskaitos už karštą vandenį. Tačiau žmogus buvo priverstas karčiai nusivilti – jam įteikta sąskaita buvo didesnė nei tos, kurias gaudavo anksčiau. „Nesuprantu, kodėl taip atsitiko", – teigė sutrikęs vilnietis.
Atrodo, V.Pivoriūnas yra tik vienas iš daugelio, kurį apgavo valdžia. Pataisyti padėtį jiems irgi nėra lengva – kad būtų grąžintas ankstesnis mokėjimo už karštą vandenį režimas, reikalingas visų DNSB narių sprendimas.
Vilniaus gyventojai, kurie ėmėsi iniciatyvos ir prašė palikti senąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą – be tarpininkų, liko patenkinti labiau. Tarkim, sostinės gyventojas Algirdas Dilys „Respublikai" tvirtino, kad jų namui buvo palikta senoji vandens tiekimo sistema. Vandenį jo butui tiekia bendrovė „Vilniaus vandenys", o jį pašildo „Vilniaus energija".
„Esu labai patenkintas, kad mūsų name neįvyko revoliucijų. Gavome sąskaitą ir paaiškėjo, kad už karštą vandenį toliau mokėsime lygiai tiek pat, kiek mokėdavome anksčiau", – dėstė A.Dilys.