SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad spendimas įvesti karantiną priklauso sveikatos apsaugos specialistams, o ekonominiai argumentai nors ir yra svarbūs, tačiau ne viską lemiantys.
„Jeigu šalyje yra epidemiologinė krizė ir siekiame kuo mažesnio žmonių kontaktavimo, ekonomika turi prie to prisitaikyti. Tačiau svarbu kaip greitai valdžia reaguoja su būtina pagalba verslui ir gyventojams.
Nes kuo griežtesni ribojimai ir kuo daugiau verslų negalės dirbti, tuo labiau ekonomikos aktyvumas mažės. Šis prieššventinis laikotarpis labai svarbus prekybos sektoriui, kurio metu jis užsidirba ir laukia prekybai pasyvesnių sausio ir vasario mėnesių. Todėl dabar ir yra toks didelis prekybininkų spaudimas juos kuo mažiau riboti“, – pastebėjo ekonomistas.
Anot jo, tikėtina, kad daugelis žmonių nelankys artimųjų per šventes, o tai yra dar vienas neigiamas dalykas prekybininkams. Žmonės mažiau pirks kalėdinių dovanų, nes jų nebus kam dovanoti. Todėl verslas patirs dvigubą smūgį.
„Tai gali lemti ir nedarbo didėjimą. Pirmieji metų mėnesiai prekybos atžvilgiu yra pasyvesni, tad gali būti, kad daug prekybininkų gerai pagalvos, ar artimiausiais mėnesiais verta žmones leisti į prastovas. Gali būti, kad dalį darbuotojų jie paprasčiausiai atleis. Tačiau ir buvo prognozuota, kad nedarbas dar augs ir savo piką galėtų pasiekti kitų metų pirmąjį ketvirtį“, – komentavo T. Povilauskas.
Karantino griežtinimai nepadeda stabdyti viruso plitimo
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebėjo, kad daugelyje valstybių buvo taikomos tokios pačios priemonės ar net švelnesnės negu Lietuvoje ir ten pavyko sustabdyti viruso plitimą. Lietuvoje situacija kitokia.
Ir, pasak ekonomisto, svarbiausia žiūrėti ne kokį poveikį karantino griežtinimas turės verslui, bet kokį poveikį turės apskritai visai visuomenei.
„Akivaizdu, kad vien draudimais ir suvaržymais sunku pasiekti norimų rezultatų. Pavyzdžiui, Lietuvoje visiškai neveikia viešojo maitinimo įstaigos, tačiau virusas ir toliau plinta. Patys gyventojai nebijo ir nesisaugo, būriuojasi tiek prie kalėdinių eglučių, tiek prekybos centruose ir tokiu būdu plinta virusas.
O griežtesnės karantino priemonės dažnai turi neigiamų šalutinių efektų ne tik ekonomikos sektoriui, bet pavyzdžiui, ir švietimui. Nuotolinio mokymo metu vaikai neįgyja tinkamo išsilavinimo ir socialinių įgūdžių. O šių vaikų tėvai negali dirbti nuotoliniu būdu, nes turi padėti vaikams mokytis“, – aiškino N. Mačiulis.
Anot jo, siūlymas į darželį vesti tik tuos vaikus, kurių tėvai negali dirbti nuotoliniu, būdu rodo valdžios visišką nesupratimą, kas yra vaikų ugdymas.
„Vaikų priežiūra namuose yra nuolatinis darbas ir jo metu dar dirbti ir nuotoliniu būdu – neįmanoma. Dėl to panašūs karantino griežtinimai atima iš žmonių galimybę dirbti nuotoliniu būdu iš namų. Šie valdžios sprendimai yra desperatiški ir turės neigiamų pasekmių ilguoju laikotarpiu“, – prognozavo N. Mačiulis.
Nežinia, ko siekiame karantino griežtinimu
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad reikėtų aiškiai žinoti karantino griežtinimo tikslus, ko mes siekiame įvesdami vienas ar kitas viruso valdymo priemones.
„Šiuo metu panašu, kad diskusija verda apie koronaviruso atvejų skaičių ir dėl to blaškomasi prie atskirų medžių nematant viso miško. Karantino priemonės įvedamos norint sumažinti atvejų skaičių, kad neperkaistų sveikatos apsaugos sistema. Tačiau būtina žinoti, kokia situacija yra mūsų sveikatos sistemoje, ar ji sugeba susidoroti su išaugusiai pacientų srautais, ar ne.
Taip pat karantino priemonėmis galime siekti, kad atvejų skaičius sumažėtų iki nulio, kas buvo daroma Australijoje ar Naujojoje Zelandijoje. Bet tai reikštų, kad Lietuva turi užsidaryti nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Tačiau to pasiekti neįmanoma. Juk nemaža dalis Lietuvos įmonių ir karantino metu bendradarbiauja su kitomis šalimis. Be to, ne visos ES šalys ir turi tokį tikslą“, – komentavo ekonomistas.
Jo teigimu, dar karantinu galima siekti sumažinti užsikrėtusiųjų skaičių, kol pasirodys vakcina.
„Tačiau panašu, kad gali tekti laukti iki pavasario, kol gyventojai bus pradėti masiškai skiepyti. Dar tai reikštų, kad karantinas turėtų tęstis iki pavasario, kas atneštų neigiamų padarinių tiek žmonių psichologinei būklei, tiek ekonomikai.
Be to, nematau koreliacijos tarp karantino griežtinimo ir užsikrėtimų skaičiaus mažėjimo. Daug dalykų priklauso nuo žmonių sąmoningumo. Svarbu ne kokios priemonės yra įvedamos, bet kaip jų yra laikomasi“, – pastebėjo Ž. Mauricas.
Pasak jo, nereikėtų matyti tik juoda arba balta. Jeigu nėra karantino, tai – balta, o jeigu yra karantinas, jau viskas – juoda.
„Nereiktų galvoti, kad dabar turime rinktis Lietuvos ekonomiką arba žmonių gyvybes. Juk jeigu biudžete atsivers skylė ir trūks pinigų, ir išaugs skola, teks kitais metais veržtis diržus.
Todėl įvedant karantiną reikėtų rinktis tas priemones, kurios būtų kuo mažiau žalingos ekonomikos augimui, tačiau efektyvios suvaldyti virusą.
Pavyzdžiui, draudimas parduotuvėms dirbti savaitgaliais gali turėti priešingą efektą, tada daugiau žmonių eis apsipirkti darbo dienomis“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, pernelyg griežtas karantinas gali lemti aukštą jaunimo nedarbo lygį.
„Dažniausiai jauni žmonės dirba paslaugų ir viešojo maitinimo sektoriuose. Šiuo metu jiems susirasti darbą beveik neįmanoma. Todėl gali padidėti emigracijos srautai, dabar kol kas sudėtinga į kai kurias šalis išvykti, bet kitais metais emigracija gali išaugti. Taip pat galime turėti biudžeto deficitą. Gerokai pinigais pasišvaistėme prieš rinkimus, o rezervo nebelabai turime. Todėl gali išaugti biudžeto skola“, – aiškino Ž. Mauricas.
