DNB banko analitikų skaičiavimais, per dešimtmetį krepšinio populiarumas, ekonominiu požiūriu, išaugo kone dvigubai. Vertinant sirgaliaus išlaidų krepšelį, į kurį įeina bilietai į varžybas, gėrimai ir užkandžiai bei išlaidos transportui, jis nemažėjo net ir ekonominio sunkmečio metu. „Akivaizdu, kad tinkamai išnaudojus krepšinio populiarumą ir ekonominį potencialą šią sporto šaką galima paversti reikšminga verslo šaka“, – pasakojo DNB banko vyresnioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
Banko analitikai skaičiuoja, kad vidutiniškai vienas krepšinio sirgalius per metus sportui ir su juo susijusiems pomėgiams skiria 1,5 tūkst litų.
9 mlrd. litų per dešimtmetį
Nuo 2003 metų krepšinio grynoji apyvarta sudarė 6 mlrd. litų, o teigiamas krepšinio ekonominis efektas šalies ekonomikai per šį laikotarpį sudarė 8,7 mlrd. litų. Negana to, anot DNB banko analitikų, vienas krepšiniui skirtas litas atnešė 40 proc. grąžą, o kiekvienas litas atkeliavęs į Lietuvą iš užsienio nešė 80 proc. grąžą. „Lietuva išsiskiria tuo, kad egzistuoja stabilius sirgalių skaičius, kurio neveikia nei krizės, nei kiti faktoriai, todėl tai yra didelė galimybė verslui“, – sakė analitikė.
DNB banko studija parodė, kad per pastaruosius metus didelę naudą iš krepšinio gavo krizės metu merdėjęs statybų sektorius, kuris dėl pasiruošimo Lietuvoje vykusio 2011 metų Europos krepšinio čempionatui, gavo 600 mln. litų papildomų pajamų. Tyrimas taip pat parodė, kad vidaus prekybai krepšinis papildomai atnešė 300 mln. litų, o dėl turizmo ir vietinių gyventojų įpročių viešbučiai ir restoranai sulaukė iki 240 mln. litų pajamų.
Konkurencinis pranašumas
Analizės autorių teigimu, nemažos investicijos į krepšinio arenų statybą Lietuvoje suteikia šaliai konkurencinį pranašumą verslo atžvilgiu. „Aplink nė viena valstybė neturi tokios krepšinio infrastruktūros, kaip Lietuva“, – sakė J. Rojaka.
Paklausta, ar tai nėra epizodinė nauda, analitikė atsakė taip nemananti. „Lietuva surengė ne vieną tarptautinį krepšinio turnyrą ir be Europos čempionato. Dabar, dėl turimos infrastruktūros galime kalbėti apie pasaulio čempionato Baltijos šalyse galimybę, o tai neabejotinai suteiks nemažą pridėtinę vertę“, – sakė J. Rojaka.
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vadovas Arvydas Sabonis spaudos konferencijoje teigė besidžiaugiantis, kad krepšinis gali įnešti indėlį ne tik į sirgalių širdis, bet ir į ekonomiką.
„Nepamirškime, kad arenose vyksta ne tik krepšinio varžybos, o ir kultūriniai renginiai. Kauno halė stovi nuo tarpukario, tikiu, kad dabartinės arenos stovės ne trumpiau ir neš naudą dar ilgai“, – pasakojo LKF prezidentas.
