Nors šokoladiniai advento kalendoriai dar neatplėšti, prekybininkai jau pradėjo kalėdinį apsipirkimo maratoną. Ką tik į prekybos lentynas sugulusios kalėdinės prekės jau puošiasi kainomis su nuolaida. Domimės, kaip prekybininkai ruošiasi Kalėdoms ir kokių rezultatų šiais metais tikisi.
Didžiųjų prekybos tinklų atstovai tikina, kad ruoštis Kalėdoms pradėjo dar pavasarį ieškodami naujų prekių ir plėsdami asortimentą. „Mūsų darbuotojai vyksta į įvairių šalių kalėdines muges, kuriose pristatomos naujausios kalėdinės mados bei tendencijos. Šiose mugėse ne tik pasisemiama idėjų, sužinoma, kas bus populiaru bei paklausu kalėdiniu sezonu, bet ir atrenkamas būsimas „Maximos“ parduotuvių kalėdinis asortimentas, užsakomos prekės. Kalėdinės dekoracijos į mūsų parduotuvių lentynas atkeliauja iš įvairių Europos šalių, taip pat iš Kinijos, turime ir dekoracijų iš Lietuvos“, – kalbėjo „Maximos“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas teigė, kad kalėdinis asortimentas kiekvienais metais išlieka panašus. Prekybininkai kasmet stengiasi atrasti tos pačios rūšies produktų naujovių, tačiau lentynose išlieka ir ankstesniais metais didelės paklausos sulaukusios prekės.
Ne paslaptis, kad Lietuvos gyventojai didelę dalį pinigų, skirtų kalėdiniam laikotarpiui, išleidžia maistui. „Daug dėmesio skiriame vaisių ir daržovių pasirinkimui bei įvairovei, mūsų kulinarijos skyriai planuoja naujus patiekalus, kuriais pirkėjai galėtų papuošti savo šventinį stalą. Asortimente bus nemažai naujų saldžių šventinių kepinių, proginių mėsos gaminių“, – sakė parduotuvių tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė.
Kokios Kalėdos be akcijų?
Kalėdinis laikotarpis yra tas metas, kai prekybininkai pirkėjus vilioja įvairiomis akcijomis ir atrakcijomis. „Mūsų klientai jau įprato, kad prieš šventes sulauks nuolaidų. Tad ir pirkti pirmosiomis dienomis, kai tik pasiūlomas kalėdinis asortimentas, jie neskuba. Iš pradžių jie užsuka į parduotuves, pasidomi naujienomis, kainomis, o intensyviausiai perka atsiradus nuolaidų. Nors kalėdinės prekės į mūsų parduotuves atkeliauja lapkričio pabaigoje, pirkimo bumas būna gerokai vėliau. Šventinėmis dekoracijomis rūpintis pradedama pirmosiomis gruodžio savaitėmis, gruodžio viduryje pagalvojama apie dovanas, o šventėms visai priartėjus pradedama galvoti apie vaišes ir perkami maisto produktai“, – tikino „Maximos“ atstovė.
„Rimi“ atstovų teigimu, nuolaidos taikomos įvairiai: kartais jų suteikia tiekėjai, kartais – patys prekybininkai, be to, pasitaiko bendrų tiekėjo ir prekybininko nuolaidų. Paklausti, kodėl prekėms, ką tik atsiradusioms parduotuvių lentynose, jau taikoma nuolaida, prekybos tinklo atstovai atsakė: „Tiesiog taip dėliojame savo kainodarą.“
Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė įvairių prekybininkų akcijas naujoms prekėms vertina tiesiog kaip viliojimą pirkti: „Kai žmogus mato, kad yra nuolaida, viena vertus, kainos jam neatrodo tokios didelės, kita vertus, žmogus tai supranta kaip laimėjimą. Ir kai mato 40 proc. nuolaidą, jis negalvoja, ką išleidžia, o galvoja, ką neva sutaupo. Bet niekur nėra uždrausta skelbti akcijas kada nori.“
Verslininkų rojus
Gruodžio mėnesį prekybininkai skaičiuoja didžiausią apyvartą ir pelną. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2013 metų gruodį siekė 2 747,3 mln. litų ir, palyginti su lapkričiu, padidėjo 16,4 proc. Žiūrint į mažmeninės prekybos apyvartos statistiką matyti, kad net maisto suvartojimas (nors atrodytų, kad nesuvalgysi gi dvigubai daugiau) smarkiai išauga. „Manome, kad šiemet pardavimus turbūt įtakos ir tai, jog laukia ilgasis šventinis savaitgalis, todėl galbūt bus nemažai šiuo laikotarpiu atostogausiančių. Taigi, pirkėjai greičiausiai daugiau laiko skirs šventiniam apsipirkimui. Manome, jog šventiniai pardavimai šiemet turėtų išlikti panašūs kaip ir kasmet, o galbūt net ir šiek tiek išaugs“, - teigė IKI Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.
Kitokią situaciją prognozuoja „Maximos“ prekybos tinklas. Šio tinklo atstovai tvirtina pastebintys tendenciją, kad pastaraisiais metais žiemos šventėms išleidžiama pinigų suma nežymiai auga. „Remdamiesi kelerių pastarųjų metų šventinės prekybos rezultatais pastebime, kad lietuviai per šventes leidžia sau vartoti šiek tiek daugiau, palepina save brangesniais pirkiniais, retesniais ir brangesniais produktais, kurių galbūt dėl aukštesnės kainos nevartoja kasdien. Didžiausias krepšelio vertės augimas buvo užfiksuotas 2011 metais, kai, palyginti su 2010-aisiais, krepšelio vertė augo kiek daugiau nei 4 proc. Pastaraisiais metais vidutinės krepšelio vertės augimas – minimalus“, – tikino „Maximos“ atstovė.
Nors pastaruoju metu kalbama apie sunkmečio pabaigą ir truputį pagerėjusią gyventojų finansinę padėtį, „Norfos“ prekybos tinklas šiemet dar nesitiki kitokio pirkėjų elgesio. „Pirkėjų išlaidumo tikimės panašaus kaip pernai, nes gyventojų perkamoji galia išaugo nebent nedaug. Žmonių pajamos yra ribotos. Kartu su krize, prieš šešerius metus, pasikeitė vartotojų įpročiai. Anksčiau žmonės apsipirkdavo paskutinę savaitę prieš Kalėdas, o pastaruoju metu šis periodas išsitęsė – žmonės prekes renkasi atidžiau. Per kalėdinės prekybos piką pardavimas išauga bemaž dvigubai, palyginti su įprastomis dienomis“, – teigė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Kalėdiniai įpročiai
Šeimos finansų ekspertė J. Varanauskienė tikino, kad išleidžiamų pinigų suma kalėdiniu laikotarpiu priklauso nuo ekonominės situacijos. „Tarkim, jeigu lyginame 2009 metus su 2008-aisiais, galime matyti, kad mažmeninės prekybos apyvarta buvo sumažėjusi. O jau nuo 2009-ųjų su kiekvienais metais vis stebimas augimas, ir tai labai gražiai koreliuoja su žmonių pajamomis. T. y. su nedarbu ir su vidutiniu darbo užmokesčiu. Kalėdos visą laiką yra Kalėdos, bet ar jos šiemet bus dosnesnės, priklauso nuo pajamų. Ir jeigu šiuos metus bandysime prognozuoti lygindami su praėjusiais, tai pajamų veiksnys veikia teigiamai, bet dabar turim tokį nestandartinį laikotarpį – euro įvedimas, Ukrainos krizė, ir sunku vienareikšmiškai įvertinti, kaip suveiks lūkesčiai“, – teigė J. Varanauskienė.
Ekonomistė pridūrė, kad prekybininkų apyvartą gali lemti ir euro įvedimas. Žmonės, turintys grynųjų pinigų, gali lengviau ir laisviau atsisveikinti su jais išleisdami kalėdinėms dovanoms. Tačiau ar tai bus toks didelis pirkimo mastas, kad būtų matyti bendroje apyvartoje, sunku pasakyti.
„Latvijos patirtis parodė, kad buvo panašių epizodinių atvejų, į kuriuos visi labai atkreipė dėmesį. Yra žmonių, kurie kelerius ar net keliolika metų taupė pinigus monetomis, ir kaip tik tuo metu jie sugalvojo santaupas išleisti daiktams, kurie kainuoja ne 10 ir ne 100 litų. Taip susidarydavo eilės ne vien dėl kalėdinio pirkimo meto, bet ir dėl tokių atsiskaitymų smulkiaisiais už prekes“, – teigė pašnekovė.
