V.Voronovas, firmos „Statybų kompanija „Treid“, kuri iš „Sberbanko“ pervedė 234 mln. dolerių į „Nomirex“ sąskaitą Latvijoje, „savininkas“ papasakojo, kad jis buvo ne vienintelis, kurį juridinis centras „Severnaja stolica“ naudojo kaip nominalų direktorių: „Kiekvieną dieną jie samdė mažiausiai po 10 naujų žmonių“. Aptikti kokius nors realius žmones, kurie būtų valdę centrą, „Severnaja stolica“, nepavyko.
Pinigus plovė per valstybinį banką
Antrąją vietą tarp „lyderių“, pervedusių į britų kompanijos „Nomirex“ sąskaitą Latvijos banke „Trasta Komercbanka Riga LV“ 365 mln. dolerių, užima Maskvos firma „Stail“, turėjusi sąskaitą valstybiniame banke VTB-24. Pirmasis mokėjimas iš „Stail“ sąskaitos VTB-24 banke į „Nomirex“ sąskaitą atliktas 2008 metų liepą. Paskui per vieną mėnesį „Stail“ pervedė britų kompanijai 53 mln. dolerių! Mokėjimų pagrindas visais atvejais buvo, neva, statybinių medžiagų pirkimas.
Šių mokėjimų teisėtumas yra labai abejotinas, kadangi „Nomirex“ savo verslą ataskaitose nurodė kaip „neaktyvų“ (ir ši informacija turėjo būti prieinama VTB-24 saugumo tarnybai), todėl negalėjo pardavinėti jokių prekių kompanijai „Stail“.
VTB-24 atstovas Artiomas Bočkariovas patvirtino, kad „nurodytu laikotarpiu banke iš tikrųjų buvo aptarnaujamas klientas – tokius rekvizitus turintis juridinis asmuo. Kliento atžvilgiu buvo įvykdytos visos įstatymų numatytos identifikavimo ir tyrimo priemonės. Atsiskaitymų, kuriuos vykdė banko klientas, pobūdį ir apimtis bankas vertino atitikties įstatymų reikalavimams požiūriu. Priemonių, kurių ėmėsi bankas, rezultatas buvo tas, kad šio kliento atsiskaitymai buvo nutraukti“. Daugiau informacijos, anot A. Bočkariovo, bankas suteikti negali „dėl būtinybės saugoti bankinę paslaptį“.
Tyrimo autorių duomenimis, bendrovė „Stail“ susikūrė 2008 metų sausio mėnesį. Kompanijos steigėjas – Jekaterina Simčenko, generalinis direktorius – Aleksejus Volodkinas. Moteris su tokiu pačiu vardu ir pavarde, kaip ir Jekaterina Simčenko, 2007 metų liepą buvo paskirta į banko „Magadanskij“ direktorių tarybą, jeigu tikėtume banko akcininkų visuotinio susirinkimo protokolu. Praėjus keliems mėnesiams, 2007 metų pabaigoje, Rusijos centrinis bankas (CB) panaikino „Magadanskij“ banko licenciją: ryšium su įstatymo „Dėl kelio užkirtimo nusikalstamu keliu gautų pajamų legalizavimui (plovimui) ir terorizmo finansavimui“ daugkartiniais pažeidimais kaip tik 2007 metų liepos-rugpjūčio mėnesiais.
2011 metų birželį bendrovė „Stail“, kuri pervedė britų kompanijai „Nomirex“ 53 mln. dolerių, nustojo egzistavusi – buvo reorganizuota ir, pagal Federalinės mokesčių tarnybos (FMT) duomenis, kartu su dar keturiomis firmomis susiliejo į kažkokią bendrovę „Mersi“ iš Vladivostoko. Susisiekti su žmonėmis, kurie buvo susiję su „Stail“ – J. Simčenko ir A. Volodkinu, nepavyko: į telefoninius skambučius niekas neatsako.
Britų kompanijos „Nomirex“ sąskaita Latvijos banke pasipildydavo ne tik dėl pinigų pervedimo iš stambiausių valstybinių Rusijos bankų, bet ir iš privatiems asmenims priklausančių bankų.
Nuo 2007 metų sausio iki kovo Jungtinėse Valstijose, Oregono valstijoje registruota kompanija „Ziteron Ltd“ iš savo sąskaitos Maskvos „Nefteprombank“ pervedė maždaug 10 mln. dolerių į „VTB Bank AG“(Rusijos banko VTB padalinio Vokietijoje) korespondentinę sąskaitą, iš kur paskui pinigai atėjo į „Nomirex“ sąskaitą Latvijos banke „Trasta Komercbanka Riga LV“. Oregono valstijos komercinis registras byloja, kad „Ziteron Ltd“ yra nurodžiusi Ukrainos miestą Lvovą kaip savo verslo vystymo pagrindinę vietą, o kompanijos prezidentas yra kažkoks Oskaras Augusto Siedieno – 45 metų advokatas iš Panamos, kažkada dirbęs šios respublikos užsienio reikalų ministerijoje.
O.A. Siedieno oficialiame laiške, adresuotame laikraščiui „Novaja gazeta“ ir Tarptautiniam korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo centrui pranešė, kad „mūsų advokatų firma, kuriai aš vadovauju Panamos mieste kaip praktikuojantis advokatas, kompanijos „Ziteron Ltd“ niekada nesteigė, nevaldė ir nebuvo jos rezidentinis agentas“.
Mūsų klientas Maskvoje Olegas Volis, buvęs kompanijos „Russkaja pravovaja kompanija“ bendradarbis, paskyrė mane šios kompanijos nominaliu direktoriumi. Kaip kompanijos „Ziteron Ltd.“ nominalus direktorius aš pasirašiau pono Olego reikalavimu tris įgaliojimus. Tokiu būdu, pareiškiu, kad aš niekada nežinojau apie banko sąskaitų buvimą, aš niekada jų netvarkiau ir neturėjau galimybės tomis sąskaitomis naudotis, ir nežinau, kokias operacijas vykdė ši kompanija“
Susisiekus su maskviečiu teisininku Olegu Voliu, kuris dirbo ne vienoje vidutinėje juridinėje kompanijoje, jis pasakė, kad taip pat atliko tarpininko funkcijas amerikiečių firmos „Ziteron Ltd.“ įstaigoje – ši firma 2007 metais iš Maskvos „Nefteprombank“ pasiuntė apie 10 mln. dolerių į „Nomirex“ sąskaitą Latvijoje. O. Volis papasakojo, kad prieš keletą metų į jį kreipėsi žmogus, kuris paprašė pagelbėti steigiant lengvatinėse mokesčių zonose veiksiančią kompaniją. „Jo vardas – Maksimas. Pavardės aš neklausiau ir nežinau jos iki šiol. „Ziteron Ltd.“ buvo įsteigta jam, ir aš nežinau, kokiems tikslams ši kompanija jam buvo reikalinga“. Anot O. Volio, su Maksimu jis susipažino atsitiktinai, per bendrus pažįstamus, „kaip paprastai būna“. Vėliau O. Volis mėgino vėl susisiekti su Maksimu, bet jo telefonai tylėjo. O. Volis pateikė penkis mobiliųjų telefonų numerius, kurie, neva, priklausė Maksimui, bet nė vienas iš jų nebeegzistuoja. Tarp kitų Maksimo kontaktų buvo ir „Nefteprombank“ korporacinis elektroninis adresas, iš kurio buvo pervedinėjami pinigai kompanijai „Nomirex“.
„Nefteprombank“ prezidentas Ivanas Gubenko leidiniui „Novaja gazieta“ ir Tarptautiniam korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo centrui adresuotame laiške pranešė, kad bankas „supratingai ir pagarbiai žiūri į nacionalinių ir tarptautinių organizacijų veiklą kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityje. Bankas laikosi to paties požiūrio ir visokeriopai palaiko jūsų aktyvią pilietinę poziciją, tiriant operacijas, kurios kelia įtarimų, jog yra legalizuojamos pajamos, gautos nusikalstamu keliu“. I. Gubenko taip pat pabrėžė, kad bankas imasi priemonių, numatytų įstatyme „Dėl kelio užkirtimo nusikalstamu keliu gautų pajamų legalizavimui (plovimui) ir terorizmo finansavimui“, o taip pat vykdo procedūras, numatytas vidaus kontrolės taisyklėse. Tačiau komentuoti konkrečias kompanijos „Ziteron Ltd.“ transakcijas „Nomirex“ adresu bankas neturi teisės sutinkamai su nurodyto įstatymo normomis.
Nieko nežino arba nenori atskleisti
Deja, „Novaja gazieta“ ir Tarptautinio korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo centras CCRP tyrimas, susijęs su aukščiau minėtomis transakcijomis iš Rusijos bankų („Sberbank“, VTB-24, „Nefteprombank“) britų kompanijos „Nomirex“ adresu, neparodo tikrųjų šių pinigų naudos gavėjų ir jų kilmės: visais atvejais buvo atsimušta į aukštą sieną, susidedančią iš keleto nominalių tarpininkų lygmenų. Šie tarpininkai nieko nežino arba nenori atskleisti tikrųjų kompanijų savininkų vardų ir per jų sąskaitas einančių pinigų. Tačiau kyla įtarimų, kad šios operacijos yra įtartinos, tad 300 mln. dolerių iškeliavimas iš Rusijos prieš prasidedant finansinei krizei ar per pačią krizę, pervedant juos iš vienadienių firmų sąskaitų neaktyviai britų kompanijai, yra pakankamas pagrindas teisėsaugos institucijoms pradėti tyrimą – juk jų įgaliojimai informacijai gauti kur kas didesni.
Tokio tyrimo būtinybę padidina ne tiktai tas faktas, kad kompanija „Nomirex“ dalyvavo pinigų tranzite į Vladleno Stepanovo sąskaitas, iš kurių vėliau buvo apmokėtas nekilnojamasis turtas, bet ir tas, kad „Nomirex“ buvo naudojama galingos Azijos grupuotės, užsiiminėjusios kontrabanda Rumunijos teritorijoje, finansiniais interesais.
TAIP PAT SKAITYKITE:
