Nuo 2015 metų gyventojams bus suteikta galimybė patiems rinktis, iš ko pirkti elektrą. Kuo daugiau alternatyvų, tuo labiau bus galima sutaupyti, tačiau žmonėms svarbu žinoti, kas yra laisvoji elektros rinka ir kaip ji veikia.
Tarifų skirtumai
Laisvoji rinka Lietuvoje jau žengė pirmuosius žingsnius – nuo 2010 m. galimybę joje pirkti elektrą turėjo tik didesnieji vartotojai, nuo 2012 m. pradžios nepriklausomą elektros energijos tiekėją gali pasirinkti jau ir smulkios bei vidutinės įmonės. Tai leidžia sutaupyti, nes šiuo metu kaina laisvojoje elektros rinkoje yra 10-15 proc. mažesnė negu perkant iš garantinio tiekėjo (šiuo metu AB „Lesto“).
Be to, garantinio tiekėjo elektros tarifas nėra pastovus – tinklo operatorius jį gali koreguoti du kartus per metus, todėl elektros kaina nuolat kinta. Elektros kaina laisvojoje elektros rinkoje taip pat kinta, tačiau sudaręs sutartį su nepriklausomu elektros gamintoju ir tiekėju, klientas žino, kiek elektros energija jam kainuos iki sutarties pabaigos.
Net jei elektros kaina padidėtų, pavyzdžiui, dėl išaugusių kuro kainų, nepriklausomas elektros gamintojas ir tiekėjas kaštus padengtų pats. Vadinasi, sudaręs sutartį laisvojoje rinkoje dėl elektros tiekimo, vartotojas gali jaustis stabiliai ir planuoti savo finansus.
Kainą diktuoja konkurencija
Pagrindinis laisvosios rinkos privalumas vartotojui yra konkurencija, kuri yra pagrindinis veiksnys, lemiantis elektros energijos kainas. Elektros energijos gamintojai, importuotojai ir tiekėjai konkuruoja tarpusavyje, siekdami pasiūlyti geriausias kainas.
Kiti veiksniai, turintys įtakos elektros energijos kainai laisvoje rinkoje Lietuvoje, formuojasi už šalies sienų. Pastarieji priklauso nuo globalinių pokyčių: kuro, naftos, CO2 kainos, šalių politikos, gamtos stichijų. Šie veiksniai daro įtaką visoms elektros energijos kainoms, tačiau, norėdamos išlaikyti klientus, laisvosios rinkos įmonės neretai pačios padengia dalį, pavyzdžiui, pakilusios kuro kainos.
Elektros kainoms laisvoje rinkoje įtakos turi ir Skandinavijos šalys – jų hidrologinė situacija, vėjo jėgainių apkrova ir didžiausių elektrinių ir elektros linijų atjungimai. Pastaruoju metu Skandinavijos laisvosios elektros energijos kainos sumažėjo nepaisant didėjusių kuro kainų – didelis kritulių kiekis lėmė didesnį vandens kiekį hidroelektrinių rezervuaruose. Skandinavijos regione didelę elektros dalį sudaro hidroenergija, pavyzdžiui, Norvegijoje 90 proc. energijos pagaminama hidroelektrinėse. Taip pat žemoms kainoms įtaką darė žemos CO2 kvotų kainos, recesijos rizika.
Nauda ir perspektyva
Laisvosios elektros energijos rinkos nauda yra akivaizdi – konkurencijos sąlygomis mažinami elektros energijos kaštai, atsiranda galimybė pasirinkti tinkamiausią produktą ir kainą pagal elektros energijos vartojimą.
Jau dabar elektrą įsigyti laisvojoje rinkoje yra paprasta ir aišku. Visi perdavimo, paskirstymo ir garantinio tiekėjo tarifai yra viešai skelbiami tinklo operatoriaus (AB „Lesto“) puslapyje, o akcizas ir PVM yra visiems žinomi. Internete galima nesunkiai apskaičiuoti, kokia bus elektros energijos galutinė kaina, ją palyginti tarp skirtingų nepriklausomų elektros tiekėjų.
Ateityje laisvosios elektros rinkos darbas vis labiau kelsis į virtualią erdvę. Jau dabar įgyvendinta galimybė verslo įmonėms elektrą užsisakyti internetu supaprastina procedūras, elektros energijos pirkimą ir sutarčių sudarymą net mažiausiam vartotojui.
Ričardas Tvaronas, „Latvenergo“ pardavimo vadovas
