Degalinių klientus, Saudo Arabijos vadovus ir JAV prezidentą Obamą vienija viena problema – pernelyg aukštos naftos kainos, rašo „Foreign policy“. Visi sutinka, kad dabartinė naftos kaina neatitinka rinkos tikrovės. Sankcijos Iranui sumažino pasaulinės naftos eksportą, tačiau šis nuostolis tėra lašas jūroje ir pasaulis tikrai nejaučia naftos trūkumo.
Kitos šalys yra visiškai pajėgios pakeisti iranietišką naftą sava produkcija. Šiuo metu JAV ir Kanados naftos bendrovės yra pasiekusios istorines naftos gavybos aukštumas ir artimiausiu metu neketina sumažinti tempo. Saudo Arabijos naftos gavybos potencialas siekia 12,5 mln. barelių per dieną. Pažymėtina, kad šis rodiklis niekada nebuvo pasiektas.
Tuo tarpu išsigandę JAV ir Europos vadovai prakalbo apie galimybę naudoti nacionalinius naftos rezervus. Toks žingsnis yra visiškai nereikalingas. Savo ruožtu Saudo Arabijos naftos ministras žengė netikėtą žingsnį. Pareigūnas „Financial Times“ nuomonių skiltyje publikavo straipsnį, kuriame pareiškė, jog nepaisant realaus naftos pertekliaus ir Saudo Arabijos galimybių patenkinti paklausą niekaip nepavyksta numušti esamų kainų.
Keistas paradoksas - didžiausia pasaulio naftos eksportuotoja pageidauja mažesnių kainų, tačiau niekaip nesugeba jų paveikti. Vis dėlto reikia pripažinti, kad Saudo Arabija yra pagrindinis veiksnys, lemiantis naftos kainą. Naftos kainą veikia ne tik pasiūla, bet ir jos pardavimo būdas.
Tai, kad didžiausias pasaulyje naftos eksportuotojas siekia mažesnių kainų yra logišką, nes kiekviena naftą išgaunanti šalis yra suinteresuota ilgalaikiu paklausos augimu. Pernelyg aukštos naftos kainos kenkia pasaulinei ekonomikai ir mažina degalų suvartojimą. Dėl šios priežasties naftą eksportuojančioms valstybėms yra paranku palaikyti optimalų kainų lygį, kuris užtikrintų didžiules pajamas ir tuo pačiu leistų pasaulinei ekonomikai stabiliai augti.
Kita vertus Saudo Arabija yra suinteresuota mažinti naftos kainas ir dėl politinių priežasčių. Pernelyg aukštos kainos gali priversti kai kurias valstybes nutraukti sankcijų taikymą Iranui ir Saudo Arabijos priešininkas atgautų prieigą prie prarastų finansinių išteklių.
Saudo Arabijos naftos ministro teigimu, jo šalis yra pasirengusi padidinti naftos gavybą iki istorinių aukštumų. Be to ministras pažymi, kad užsienyje esančios naftos saugyklos šiuo metu yra užpildytos ligi pat viršaus. Saudo Arabija stengiasi užtikrinti rinkas esanti pajėgi patenkinti tarptautinę naftos paklausą.
Po tokių pareiškimų ir pasaulinės rinkos įvertinimo kainos turėtų sumažėti, deja, nieko panašaus nevyksta. Kodėl rinka veikia neracionaliai ir neadekvačiai vertina susiklosčiusią padėtį? Priežastis slypi už Saudo Arabijos nenoro pasinaudoti rinkos formuotojo galia. Toks nenoras slypi praeities pamokose. Iki 1985 metų OPEC vienašališkai nustatinėjo naftos kainą, per šį laikotarpį Saudo Arabijai teko patirti nuostolių. Per keletą metų Saudo Arabijos naftos gavybos apimtys sumažėjo nuo 10,3 iki 3,6 mln. barelių per dieną. Tokį nuosmukį lėmė griežta pozicija fiksuotų naftos kainų atžvilgiu, pasibaigus krizei Saudo Arabija atsisakė naudoti panašią kainodarą.
Pastaruoju metu Saudo Arabija veikia naftos kainą skelbdama pranešimus spaudai, kuriuose oficialūs pareigūnai atskleidžia tarptautinėms rinkoms savo ketinimus naftos gavybos srityje. Šie pareiškimai signalizuoja būsimus pokyčius ir leidžia rinkoms nustatyti būsimą naftos kainą. Vis dėlto karalystė nėra aktyvi naftos rinkos dalyvė. Saudo Arabijos nafta nepatenka į rinkos žaidėjų rankas, be to karalystė draudžia perpardavinėti savo naftą. Visa Saudo Arabijos nafta yra parduodama tiesiogiai naftos perdirbėjams. Tai reiškia, kad pasaulyje gali būti didžiulis naftos perteklius, tačiau nesant paklausos visa ši produkcija liks saugyklose, o finansų rinka pertekliaus liks nepajutusi.
Saudo Arabija turėtų vadovautis centrinių bankų veikimo principais, pastarieji nuolatos skelbia aukcionus dėl vyriausybės vertybinių popierių išpirkimo. Tokiu būdu naftos kainos būtų nustatomos aukcione ir antrinėje rinkoje. Reikia pripažinti, kad Saudo Arabija yra naftos centrinio banko atitikmuo.
Saudo Arabija turi leisti perpardavinėti išgaunamą nafta. Pirminis pirkėjas privalo turėti teisę perparduoti naftą galutiniam pirkėjui arba tarpininkui, tokiu būdu rinkoje esantis naftos perteklius priverstų kainas sumažėti. Saudo Arabija nesiryžta šiam žingsniui, nes baiminasi galimų kaltinimų, esą karalystė kontroliuoja naftos kainas. Mažai tikėtina, kad Saudo Arabija pajėgtų kontroliuoti pasaulines naftos kainą, tačiau ji tikrai galėtų daryti didesnį poveikį. Vis dėlto stereotipai siejami su OPEC monopoliu stabdo Saudo Arabijos ryžtą imtis aktyvių veiksmų formuojant naftos rinką.
JAV ir kitos pagrindinės naftos importuotojos turėtų paskatinti Saudo Arabiją drąsiau naudotis savo galimybėmis, kurios užtikrintų realią pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą. Visos pasaulio valstybės yra suinteresuotos optimalia naftos kaina, kuri nėra nei pernelyg žema nei pernelyg didelė. Pernelyg aukštos kainos stabdo pasaulinę ekonomiką ir smukdo naftos suvartojimą. Sumažėjęs naftos eksportas lemia nuostolius naftą išgaunančioms šalims. Tuo tarpu pernelyg mažos kainos neskatina investicijų į alternatyvią energetiką ir mažina paskatas kurti technologijas, leidžiančias efektyviau naudoti naftos produktus. Savo ruožtu naftą eksportuojančios šalys dėl finansinių sumetimų taip pat nėra suinteresuotos pernelyg žemomis kainomis. Saudo Arabija siekia sumažinti naftos kainą iki 100 JAV dolerių už barelį. Ši kaina yra priimtina ir naftą vartojančioms valstybėms.
Artimiausio G-20 susitikimo metu pasaulio lyderiai turi paskatinti Saudo Arabiją imtis aktyvesnio vaidmens. Rinka, kurios pagrindinis žaidėjas stengiasi likti nuošalyje negali veikti optimaliai. Aktyvus karalystės vaidmuo naftos rinkoje pasitarnautų ne tik galutiniam vartotojui bet ir Vakarų užsienio politikos formuotojams, kurie siekia nuversti Teherano režimą.
