Praktiškai sustingusios vartojimo prekių ir paslaugų kainos, vertinant buitiškai, netgi visai džiugina. Šiame kontekste ne taip tragiškai atrodytų neaugančios namų ūkio pajamos. Tačiau visi puikiai žinome, kad tiek namų ūkio, tiek verslo išlaidas lemia ne tik perkamų prekių ar paslaugų kainos, bet ir mokesčiai. O mokesčiai, kaip taisyklė, turi tendenciją augti, ypač kai valstybės (ar savivaldybių) biudžetams trūksta pinigų. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, štai kad ir paskutinė vyriausybės iniciatyva apmokestinti automobilius ar siūlymai apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą. Vertinti tokių siūlymų pagrįstumą paliksime šios srities ekspertams, juolab, kad dalis minėtų iniciatyvų kuriam laikui vėl nugulė į stalčius. Tačiau šio straipsnio tema – namų ūkio biudžeto valdymas. Yra du pagrindiniai biudžeto subalansavimo būdai: tai išlaidų mažinimas (taupymas) ir pajamų didinimas. Taupymas yra gana efektyvus ir paprastas (pasyvus) išlaidų valdymo būdas, tačiau jis turi ir tam tikrų trūkumų. Taupymo mąstai yra riboti, nes mažinti išlaidas iki nulio neįmanoma. Pvz.: tais atvejais, kai pajamos leidžia padengti tik būtiniausias išlaidas, atrasti rezervų taupymui gana sudėtinga. Tokiu atveju, aktuali tampa kita biudžeto balansavimo priemonė – pajamų didinimas. Skirtingai nuo taupymo, pajamų didinimui ribų nėra, o jeigu ir yra, tai daugeliu atvejų šios ribos griežtai subjektyvios.
Pagrindinis pajamų didinimą ribojantis veiksnys – papildomos pastangos ir laiko sąnaudos, kurios stipriai apribos ir taip ribotą jau dirbančių žmonių laisvalaikį. Dauguma tų, kuriems dar pavyksta sudurti galą su galu, pasakys – „kam man tie papildomi pinigai, jeigu aš neturėsiu laiko ir jėgų jiems leisti?“. Iš tiesų, jeigu veikla, kurios dėka žmogus gauna pagrindines savo pajamas, nėra jo mėgiamas užsiėmimas, o mėgstamiausias užsiėmimas yra nieko neveikti, tuomet didesnių pajamų jam ko gero ir nereikia. Tačiau jeigu jūs jau skaitote šį straipsnį, vadinasi toks (tokia) nesate.
Ar yra galimybė padidinti pajamas, nedidinant darbo laiko sąnaudų ir (arba) neprarandant galimybės užsiimti mėgstama veikla? Klausimas retorinis, nes atsakymas akivaizdus – taip, yra. Ko gero lengviausias būdas – paprašyti didesnės algos, tik šiuo atveju nėra jokių garantijų, kad pavyks pasiekti teigiamą rezultatą. O kokių dar yra alternatyvų? Matyt, idealiausias būdas būtų suderinti mėgstamą užsiėmimą ir papildomą uždarbį. Turiu omenyje užsiėmimą, o ne gulėjimą ant sofos prieš televizorių. Juk nemažai žmonių laisvalaikį leidžia pasyviai, manydami, kad aktyvi veikla pareikalaus papildomų išlaidų (pvz.: lankymasis sporto klube ar ko nors kolekcionavimas). Bet gal galima užsiimti dar kažkuo, kas gali duoti jums papildomų pajamų? Pavyzdžiui, jeigu mėgstate rankdarbius ar meistrauti, juk galite savo rankų darbo rezultatais nudžiuginti ne tik save ir savo artimuosius, bet ir pasiūlyti juos rinkai, t. y., pamėginti parduoti. Juk jūsų gaminys – rankų darbo, unikalus, ir jeigu jis pakankamai kokybiškas, jam tikrai atsiras potencialių pirkėjų. Tiesiog reikia pamėginti, kitaip nesužinosite, kokios jūsų galimybės.
Tie, kas neturi „auksinių rankų“, gali išmėginti save kitose srityse, gal būt jūs turite prekeivio gyslelę ir jums puikiai sektųsi pirkti pigiau ir parduoti brangiau? Tokiai veiklai šiais laikais visai nebūtina nuomotis prekybos plotą, užsiimti sudėtinga prekių logistika, o vėliau dar ir rinkodara (žinoma, jeigu jūs neketinate imtis stambaus prekybos verslo). Dabar daugumą prekybos operacijų galima atlikti internetu, ypač jeigu pačios prekės yra virtualios. Taip taip – pirkti ir parduoti galima tiesiog sėdint prie kompiuterio savo namuose. Tokiu būdu galima prekiauti maisto ar gamybos pramonės žaliavomis, taip pat ir tauriaisiais metalais bei nafta ir, žinoma, pačiais įvairiausiais vertybiniais popieriais bei valiuta. Ar tokiai prekybai reikia specifinių žinių? Ne ypatingai daugiau, nei prekiaujant striukėmis Gariūnuose. Tik sužinoti striukių didmeninę kainą Turkijoje ar Kinijoje bei jų paklausos apimtis Lietuvoje, pusdienį pasėdėjus prie kompiuterio, ko gero nepavyks. Tuo tarpu informacija apie finansinių priemonių rinką yra viešai prieinama ir sukoncentruota. Be to, rinkoje yra nemažai įmonių, siūlančių tokiai prekybai reikalingus mokymus bei tarpininkavimo paslaugas. Jeigu prekeivio veikla jums prie širdies, negi jus sustabdys ta aplinkybė, kad reiktų šiek tiek pasimokyti ir įgyti žinių apie finansų rinkos veikimo principus?
Ir tai tik keli pavyzdžiai, kaip galima suderinti pomėgius su papildomu uždarbiu. Tokių pavyzdžių gali būti labai daug – bet kurios kūrybinės veiklos produktas gali tapti preke rinkoje, o kiekviena prekė rinkoje turi savo kainą. Labai tikėtina, kad kaina už jūsų mėgiamos veiklos rezultatus gali būti jums visai priimtina. Tai kodėl gi nepabandžius?
TeleTrade analitikas Romualdas Antoniukas
Užs. nr.3102_65