Maištingasis rokas neretai kėlė svarbias, rimtas ir net politines diskusijas. O kad jo ritmai gali paskatinti jaunimą susimąstyti ir apie ekologines problemas bei mūsų santykį su aplinką, pavyko įrodyti VšĮ „Remigijaus akcija“, sukūrusiai ir į Lietuvos mokyklas „paleidusiai“ originalią „EKOperą“ – audiovizualinį kūrinį, įtaigiai primenantį, kad aplinka – mūsų visų reikalas.
Projektas, skirtas įdomiam ir originaliam jaunimo informavimui apie aplinkosaugą, finansuotas Europos regioninės plėtros fonfo lėšomis, skiriant 250 tūkst. litų. Šis ir dar 47 aplinkosauginio švietimo projektai buvo atrinkti pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“.
Gimsta iš patirties
Kaip pasakojo „EKOperos“ idėjos autorius, visuomenininkas Remigijus Ruokis, apie ekologiją susimąstoma patyrus, jog anti-ekologiški dalykai žalingi, ar tuomet, kai kas nors nutinka artimiausiems šeimos nariams. Todėl, pasak R. Ruokio, norom nenorom tenka imtis iniciatyvos.
„EKOpera“ – tikra tik ne visai tradicinė opera, prie kurios sukūrimo dirbo nemaža komanda: kompozitoriai, libretistai, poetai, dizaineriai ir, žinoma, aktoriai. Visi jie sukūrė kūrinį, roko ritmais pasakojantį apie genetiškai modifikuotus produktus, energijos išteklių eikvojimą ir jų taupymą, klimato kaitą bei chemikalų naudojimą buityje bei jų poveikį aplinkai. Šią įspūdingą roko operą jau išvydo apie 5000 Lietuvos mokinių, besimokančių 51 šalies mokykloje.
Nors „EKOperos“ kelionė dar nesibaigė, R. Ruokis tikina jau esantis patenkintas pasiektu rezultatu. „Svarbiausia, kad tokie projektai vyksta, „EKOperos“ temos be abejonės yra svarbios“, – sako jis, pridurdamas, kad dėl visiems matomų pakitimų pasaulyje, būtina kalbėti apie aplinką.
Jaučiasi geriau informuoti
ES struktūrinių fondų lėšomis nuo 2009 m. finansuotas ne vienas aplinkosauginio švietimo projektas: iš viso jiems skirta apie 13 mln. litų. Kol kas iš 48 projektų baigti 37. Projektuose vykdomos veiklos buvo pristatytos per seminarus bei akcijas moksleiviams, vyko koncertai ir informaciniai renginiai. Jų temos taip pat buvo labai įvairios: organizacijos informavo įvairias tikslines grupes apie aplinkai draugišką gyvenimo būdą, oro ir vandens taršą bei pastarojo išteklius, kasdien buityje naudojamų chemikalų poveikį aplinkai, energijos taupymą ir jo naudą aplinkai ir kiekvieno mūsų piniginei, atliekų rūšiavimą ir t.t. .
Kuo didesne projektų įvairove stengtasi pasiekti kuo platesnę auditoriją, tačiau ypatingas dėmesys skirtas mokyklinio amžiaus jaunimui. Tikimasi, kad būtent jie jau augdami įgis aplinkai draugiškus įpročius: rūšiuos atliekas, domėsis ekologija, suvoks, kad kiekvienas žmogaus žingsnis veikia ir gamtą.
Nors sunku įvertinti, ką mintyse ir širdyse iš projektų išsinešė kiekvienas jų dalyvis, apklausos rodo, kad Lietuviai jaučiasi vis geriau informuoti apie aplinką: tyrimų agentūros „Eurobarometras“ duomenimis tarp 2007 m. ir 2011 m. žmonių, manančių kad šios srities informacijos jiems pakanka, padaugėjo net 17 procentų. Tiesa, tai nereiškia, kad švietėjiškų projektų pakanka – R. Ruokis primena, kad eko-žinios – tai mūsų žingsniai gyvenimo, o ne susinaikinimo link. Tad jų, paprasčiausiai, negali būti per daug.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
Užsakymo nr. 4635
