Neapsigaukite – nuolat dykinėjantys žmonės neretai būna itin produktyvūs. Jiems tiesiog reikia patobulinti savo atidėliojimų strategiją, rašo portalas „The Wall Street Journal“.
Ne vienam galbūt iškils klausimas, kodėl reikia žinoti, kaip sėkmingai atidėlioti darbus? Nuolatinis darbų vilkinimas nėra taip blogai, tačiau ar galima tai prilyginti išsisukinėjimui nuo darbų, tinginiavimui ar beverčiam dykinėjimui? Juk darbų atidėliojimas yra neproduktyvus. Kodėl galima norėti, kaip tapti mažiau produktyviu?
Vis dėlto daugeliu atveju darbus atidėliojantys kaip tik yra labai produktyvūs. Tai yra asmenys, kurie ne tik daug padaro, tačiau ir turi tokią reputaciją. Jie neturi tvarkingų darbo stalų, net jų kompiuterių darbastalis nėra tvarkingas. Jie nuolat vejasi laiką, tačiau dažniausiai jie būna išradingi ir draugiški. Juk galiausiai, jei esate linkęs versti žmones nuolat laukti, jie tampa irzlūs, o jums nemoka už tai, kad reikalai pakryptų į blogą dėl to, kad pats esate irzlus.
Tiesą sakant, dauguma darbus atidėliojančių asmenų tai daro struktūruotai. Tai reiškia, kad nors ir atideda kažką svarbaus, jie tai daro veikdami kažką kitą. Pavyzdžiui, vietoj to, kad iki reikiamos dienos užpildytų savo išlaidų deklaraciją, tokie žmonės verčiau skaitys knygą. Nepaisant to, tokie žmonės jaučiasi blogai dėl to, kad atidėlioja darbus ir tai erzina kitus.
Tačiau Stanfordo universiteto nusipelnęs filosofijos profesorius Johnas Perry tokio tipo žmonėms pataria neklausyti patarimų iš tų, kurie neturi šios ydos. Tarp tokių patarimų gali pasitaikyti tokių: „Stenkis prisiimti kaip įmanoma mažiau įsipareigojimų, kad netektų blaškytis.“ J. Perry nuomone, tokiu būdu tapsite namisėda, o ne efektyviu žmogumi. Jei darbus atidėliojantis asmuo nenori kažko daryti, tuomet kitų darbų neturėjimas jam išeis ne į naudą. Verčiau turėti daug užsiėmimu, kad galėtumėte kažką veikti, kai dėl tam tikros priežasties norite išvengti vienos ar kitos užduoties.
J. Perry taip pat nepataria liūdėti dėl to, kad jums trūksta valios, nes tai padarys jus nusiminusiu darbų atidėjinėtoju, tačiau nepadės jums nieko padaryti. Daugeliui iš mūsų trūksta įvairių galių. Didžioji dauguma mūsų negali pakelti automobilio, kad pakeistų padangą, tačiau tam yra kėliklis. Daugelis negali mintyse sudėti daugiaženklių sumų, tačiau tam yra skaičiuotuvai. Įrankiai mums suteikia gebėjimus kompensuoti įgimtus galios trūkumus. Darbus atidėliojantys asmenys turi įrankius, kurie leidžia jiems manipuliuoti savimi, kad pasiektų rezultatus, kurių negali pasiekti vien tik valios pastangomis.
Pasak J. Perry, ryte įsijungę savo kompiuterį ir pradėję tikrinti elektroninį paštą galite praleisti visą pusdienį naršydami internete ir daryti visiškai nenaudingus dalykus. Viename iš laiškų gali būti minimas Tadžikistanas, apie kurį mažai ką žinote, tad daugiau informacijos ieškote internete. Nė nepastebėsite, kaip praeis pusė darbo dienos, būsite sužinoję daug apie Centrinę Aziją, tačiau nebūsite pabaigę išlaidų deklaracijos ir net nebaigę skaityti elektroninių laiškų.
J. Perry siūloma išeitis – prieš pradėdami skaityti elektroninį paštą, išjunkite nešiojamą kompiuterį iš elektros lizdo. Po kurio laiko kompiuterio baterija tiesiog išseks. Jums net nereikės pasitelkti savo valios pastangų, kad nutrauktumėte elektroninių laiškų skaitymą, už jus tai padarys baterija. Jei nesinaudojate nešiojamu kompiuteriu, prieš pradėdami skaityti elektroninį paštą išgerkite didelę stiklinę vandens.Jūsų organizmo laikrodis anksčiau ar vėliau nutrauks šią jūsų veiklą.
Trečiasis J. Perry patarimas – venkite perfekcionizmo. Tačiau tai nereiškia, kad reikia vengti atlikinėti užduotis tobulai. Tai reiškia, kad reikia vengti svajoti, kaip jas atlikti tobulai. Neretai vilkinimas yra tiesiog vienas iš būdų leisti sau šiek tiek prasčiau atlikti užduotis, kurios šiaip ar taip nereikalauja tobulumo. Galbūt tai tiesiog būdas priversti kolegas jums išrėžti: „Po galais, tiesiog duok man ką nors!“ Savo viršininkui turite pateikti užrašus su pagrindiniais faktais, neturite prirašyti ilgų romanų.
Galiausiai J. Perry pataria išmokti, kaip nesuerzinti aplinkinių, kurie nėra linkę atidėlioti darbų. Iš pradžių būkite tiesiog atviri. Prisipažinkite, kad esate iš tų, kurie atidėlioja darbus, ir pripažinkite, kad tai yra yda. Galbūt vieną dieną ateityje tokiu jau nebebūsite. Pasiekę ne pirmus metus jus slegiančius praeities tikslus galbūt ir galėsite išnaikinti šį trūkumą. Tačiau kol kas neapsunkinkite šios ydos jos neigimu. Jei prisipažinsite, jog nuolat vilkinate ir viską atidėliojate, kiti greičiausiai pasistengs pasakyti apie jus ką nors gražaus.
