Rusija šiais metais pirmininkauja „G20“. Ši ekonomine prasme stiprių valstybių grupė pastaraisiais metais buvo priversta visų pirma užsiimti tarptautinės finansų sistemos stabilizavimu. Tačiau šiuo metu baigiamas tyrimas, kurio autoriai rodo, kad būtent Maskva yra milžiniškų nelegalių kapitalo srautų, judančių po visą pasaulį, centras, ir kad Kipras yra kertinis naudojamų schemų sankirtos taškas.
Šis tyrimas buvo vykdomas nekomercinės organizacijos „Global Financial Integrity“ (GFI), tiriančios nelegalius kapitalo srautus visame pasaulyje. Remiantis gautomis išvadomis, nuo 1994 iki 2011 metų iš Rusijos buvo nelegaliai „išvežta“ iš viso 211,5 milijardo dolerių.
Tuo pat metu į šalį buvo nukreipta 552,9 milijardo dolerių – taip pat per nelegalius kanalus. Tokiu būdu iš viso kalbama apie sumą, viršijančią 760 milijardų dolerių. „Rusija turi rimtų problemų su nelegaliais kapitalų srautais“, – pažymi GFI vadovas Raymondas Backeris.
Pasak R. Backerio, nelegalūs pinigai palaiko šešėlinę ekonomiką, visų pirma – prekybą narkotikais, ginklais bei žmonėmis, tai yra mafiją. Dėl to šių pinigų trūksta kitose vietose, mano R. Backeris. „Prarasti šimtai milijardų dolerių, kurie galėtų būti investuoti į Rusijos sveikatos apsaugos, švietimo sistemą arba į šalies infrastruktūrą“, – pažymi GFI vadovas.
Neteisėti sandoriai sudaro 46 proc. BVP
Iš viso neteisėti sandoriai Rusijoje pastaraisiais metais sudarė vidutiniškai apie 46 proc. nuo bendrų ekonominių rodiklių, mano tyrimo autoriai. Panašūs mastai yra beprecedenčiai. Vokietijoje pilkosios ekonomikos lygis, pagal dabartinius duomenis, sudaro beveik 15 proc., ir netgi Italijoje jis bet kuriuo atveju neviršija 25 proc.
Ypatingą dėmesį tyrimo autoriai skiria Kipro vaidmeniui, susijusiam su nelegaliais pinigų srautais. Kipras šiuo metu yra ant bankroto ribos ir todėl kreipėsi su prašymu palįsti po euro zonos gelbėjimosi skėčiu.
Kipro problemų atsiradimo priežastis yra jo bankų, aktyviai veikiančių Graikijoje, padėtis. Tačiau panašu, kad Kipro bankai praeityje taip pat turėjo svarbų vaidmenį išvedinėjant pinigus už Rusijos ribų. „Kipras yra nešvarių rusiškų pinigų plovimo mašina“, – pažymi vienas iš tyrimo autorių Devas Karas.
Kipras dalyvauja machinacijose su žaliavų pardavimu
Kipre visų pirma atsiduria pinigai iš prekybos žaliavų prekėmis. Kaip mano tyrimo autoriai, panašaus pobūdžio sandoriai vykdomi per saloje įregistruotas kompanijas-tarpininke, priklausančias stambiems naftos ir dujų koncernams.
Jos parduoda žaliavų prekes gerokai mažesnėmis kainomis Kipre esančioms dukterinėms įmonėms, kurios vėliau realizuoja prekę jau realia kaina. Gaunamas pelnas išlieka mokesčių rojuje – Kipre ir plaunamas per jo bankus, kurių kontrolė yra labai silpna. Po to tokiu būdu gauti pinigai grįžta į Rusiją, bet dabar jau „tiesioginių užsienio investicijų“ pavidalu.
2011 metais vien tik iš Kipre esančių bankų į Rusiją panašiu tiesioginių užsienio investicijų pavidalu buvo pervesta 128,8 milijardo dolerių. „Mažai tikėtina, kad Kipras, kurio bendrasis vidaus produktas sudaro apie 23 milijardus dolerių, pajėgus vykdyti tokias stambias investicijas Rusijoje, ir iš tiesų jos bazuojasi ant nelegalaus rusų kapitalo“, – pažymima tyrime. Kitais žodžiais: šie pinigai gali atkeliauti tik iš nelegalių šaltinių.
Kipras kalba apie griežtas pasipriešinimo pinigų plovimui taisykles
Kipras neigia jam pateikiamus kaltinimus, o bankų kontrolės organai ir pati Vyriausybė tvirtina, kad šalyje priimti griežti įstatymai, nukreipti į kovą su pinigų plovimu. Kipras tvirtina, kad kai kuriais atvejais jie netgi griežtesni, nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Tačiau daugelis Kipro partnerių iš Europos Sąjungos skundžiasi, kad egzistuojantys įstatymai naudojami ne per daug aktyviai. Visų pirma, Vokietija priešinasi pagalbos suteikimui Kiprui. Opozicija leido aiškiai suprasti, kad ji automatiškai nepalaikys pagalbos programos, kaip tai buvo įvykę praeityje.
Todėl federalinė vyriausybė nori būtinai pasiekti, kad ir Rusija dalyvautų galimame kreditų suteikime. B eto, aptariamas ir stambiausių Kipro bankų kreditorių dalyvavimas, tai yra, visų pirma, rusų oligarchų, kaip ir privačių Kipro valstybinių obligacijų savininkų.
Iki rinkimų Nikosijoje niekas neįvyks
Artimiausiomis savaitėmis vis tiek nieko neįvyks, ir reikės laukti Kipro prezidento rinkimų. Kitą sekmadienį įvyks pirmas turas, o antras gali būti surengtas vasario 24.
Remiantis apklausomis, kol kas prezidentinėse lenktynėse pirmauja konservatyvus kandidatas, kuris gali prezidento poste pakeisti dabartinį valstybės vadovą – komunistą Dimitrį Christofiasą. Jis turi ypač glaudžius ryšius su Rusija, ir kol kas jis nieko nesakė, kokiu mastu jis gailisi dėl pastaraisiais metais jo vykdytos politikos.
Priešingai, praėjusią savaitę vykusio Europos Sąjungos lyderių susitikimo metu jis sukritikavo savo partnerius Europos Sąjungoje. Pasak jo, jie paliko Kiprą likimo valiai, o kaltinimai dėl rusų indėlių Kipro bankuose yra šmeižtas. Laikas parodys, ar jam pasitraukus, pasitrauks ir Rusijos mafijos milijardais.
