M. Rotšildas buvo pasiruošęs ir suprato būtinybę leisti didesnius pinigus, kad gautų didesnį pelną. Tačiau greitai turtėjanti šeimyna ne vieną kartą per savo gyvavimą susidūrė su priešišku požiūriu į ją. Yra kelios konspiracinės teorijos vienaip ar kitaip susijusios su Rotšildais.
Kaip gi vokiečių gatvės prekeivių šeimai pavyko akimirksniu tapti „turtingiausia dinastija per istoriją“ ir milžiniškos politinės įtakos savininke? Priešais jus atsakymas – tai istorija apie tai, kaip M. Rotšildas ir jo sūnūs sukūrė tarptautinę bankininkų dinastiją.
Rotšildų šaknys kuklios: žydų kvartalas Frankfurte
Majeris Amšelis Rotšildas gimė 1744 metais. Jo šeima turėjo mažą parduotuvę, kurią valdė dar apytiksliai 30 giminaičių.
M. Rotšildo tėvas buvo prekeivis ir pinigų keitėjas
Mozesas Amšelis Majeris keitė pinigus ir pardavinėjo šilką. Tarp jo klientų buvo tokios svarbios asmenybės kaip, pavyzdžiui, princas Wilhelmas von Hessen-Kasselis. Nepaisant to, jo uždarbis buvo pakankamai kuklus, įvertinus sąlygas, kuriomis gyveno jo šeima.
Majerio tėvai mirė, kai jam buvo 12 metų, ir vakas išvyko į Hanoverį mokytis finansų. Jis metė rabinų mokyklą ir ėmė ieškoti naujos srities. Vėliau jis laiške prisipažino: "jaunystėje aš buvau... sėkmingu komersantu, tačiau labai neorganizuotu, kadangi skaičiau Talmudą ir nieko nesupratau komercijoje”. Jis kaip mokinys įsidarbino firmoje Wolf Jakob Oppenheimer, kuri tiekė kreditus karališkosios šeimos atstovams ir buvo įsitraukusi į tarptautinę prekybą, pagrinde, auksu. Svarbiausi M. Rotšildo klientai jam atiteko iš tėvo kaip palikimas
Kaip ir jo tėvas, Majeris sugebėjo pelnyti princo Wilhelmo pasitikėjimą ir nemažai uždirbo iš retų monetų kolekcionavimo ir pardavimo.
Istorikas Neilas Fergiusonas mano, kad ši antikvarinė prekyba tapo Rotšildų turtų pagrinduю 1769 metais Majeris gavo teismo atstovo titulą, todėl jam atsirado papildomos galimybės uždirbti pinigus.
Santuoka taip pat padidino M. Rotšildo turtus
1770 metais Majeris vedė Gutle Šnapper ir gavo puikų kraitį iš jos tėvo – taip pat teismo atstovo. Šioje santuokoje gimė penki sūnūs ir penkios dukros.
M. Rotšildo palikime buvo parašytos griežtos ir savotiškos taisyklės apie Rotšildų šeimos santuokas.
Nuo antikvarinio verslo iki bankinio
Neilas Fergiusonas tai aprašo kaip natūralą Majerio darbo sferas praplėtimą – būdamas antikvariato preikeiviu, jis savo klientams duodavo kreditus. Dėl to jo turtai nuo 4 tūkst. guldenų 1795 metais šoktelėjo iki 60 tūkst. 1796 metais.
Nepakankamas Majerio organizuotumas pavertė jo turtus didele pagunda jo tarnautojams
Majerio darbuotojas vardu Chiršas Libmanas per trejus metus pasisavino beveik 30 tūkst. guldenų. Tai buvo įmanoma tik todėl, kad didelė dalis buhalterijos buvo vedama primityviu lygmeniu. Teisme Majeris pripažino, kad laikė maišus su pinigais pasiekiamose vietose namie ir biure.
Revoliuciniai pokyčiai – ir visuomenės, ir technologijų – pavertė Majerį dar turtingesniu
Prancūzijos revoliucijos metu Majeris uždirbo iš austrų armijos aprūpinimo britų pinigais. Be to, jis pajautė, kad gali uždirbti iš supramoninimo ir tapo stambiu Anglijos tekstilės importuotoju. Galiausiai jis praplėtė savo veiklos sferą tiek Anglijoje, tiek visame pasaulyje.
Vėliau Majeris išsiuntė savo sūnus įkūrinėti bankus stambiausiuose Europos miestuose. Rotšildo herbe buvo pavaizduotas kumštis, suspaudės penkias strėles – simbolizuojantis penkių Majerio sūnų vienybę. XIX amžiaus pradžioje Majeris išsiuntė sūnus įkurti bankų į Frankfurtą, Neapolį, Vieną, Prancūziją ir Londoną.
Majeris kontroliavo savo sritį per giminaičių santuokas
Majeris buvo rūpinosi, kad šeimos turtai nenueitų veltui, todėl savo palikime giminaičiams jis nurodė, kad draudžiama viešinti bet kokius dokumentus apie šeimos finansinę veiklą, o bankinę veiklą galima buvo perdavinėti tik vyrams. Galiausiai keturi jo anūkai vedė jo paties anūkes (pusbroliai ir pusseserės(, viena anūkė ištekėjo už savo dėdės.
Vyriausias sūnus Amšelis Rotšildas pasiliko tvarkyti verslo Frankfurte
Mažiausiai iš „penkių strėlių“ žinomas Amšelis mirė 1855 metais, taip ir nesusilaukęs vaikų, po to jo verslą Frankfurte perėmė jo brolio Karlo sūnūs.
Karlas Rotšildas įkūrė banką C M de Rothschild & Figli Neapolyje.
Neapolyje Karlas užmezgė artimus (ir pelningus) santykius su tuo metu valdžioje buvusia ir liūdnai pagarsėjusia Mediči šeima. Karlo duktė Šarlotė ištekėjo už jo sūnėno Laionelo, Natano sūnaus.
Solomonas Rotšildas įkūrė S M von Rothschild banką Vienoje.
Solomonas suvaidino pagrindinį vaidmenį finansuojant geležinkelio kompaniją Nordbahn, buvo aistringas meno kūriniu kolekcionierius. 1848 metų revoliucijos metu jis prarado dalį savo turtų ir tapo kritikų taikiniu. Galiausiai jis perdavė verslą į savo sūnaus rankas. Tęsiant šeimos tradicijas, Solomon o duktė Beti ištekėjo už jo brolio Džeimso.
Paryžiaus atšakos De Rothschild Frères įkūrėju tapo Džeimsas.
Paryžiaus atšaka tapo sėkmingiausia dėl to, kad Džeimsas puikiai sutarė su karaliumi Lui-Filipu. Name, kuriame augo Džeimso sūnūs, dabar įsikūrusi JAV ambasada.
Džeimsas įsigijo vyno daryklą Chateau Lafite, kuri iki šiol yra šeimos nuosavybė
Ši vyno darykla, įsikūrusi Bordo regione, laikoma viena geriausių Prancūzijoje.
Sėkmingiausias iš sūnų, Natanas, gavo pradinį kapitalą iš landgrafo Wilhelmo XI
Buvęs princas Wilhelmas von Hessen-Kasselis, kuris savo laiku turėjo reikalų su Mozesu ir Majeriu, gavo iš tėvo titulą 1785 metais. Po Napoleono įsiveržimo, jis pabėgo į Daniją, palikdamas didžiąją dalį savo turtų Majeriui. M. Rotšildas šiuos pinigus perdavė Natanui, kuris juos padaugino, galų gale, didžiąją dalį grąžindamas Wilhelmui. Monarcho dėka Natanui pavyko pagerinti šeimos reikalus.
Natanas paveldėjo tėvo neorganizuotumą, tačiau tai nesutrukdė jam greitai užkopti į sėkmės viršūnę
Jo tėvas rašė: „...visi tavimi skundžiasi, mielas Natanai, sako, kad tu labai nedėmesingas prekių siuntimui. Tu tvirtini, kad išsiuntei, pavyzdžiui, konteinerį su kokiu nors konkrečiu numeriu, o vėliau, kai jis pasiekia savo gavėją, pasirodo, kad jo numeris visai kitas... Aš jau skundžiausi Frankfurte dėl tavo didelių išlaidų ir neorganizuotumo, mielas Natanai, man tai nepatinka“.
1806 metais Natanas vedė “pinigus”, ir praėjus penkiems metams atidarė banką N M Rothschild & Sons.
Jo žmona Ana Kojen buvo įžymaus briliantų pardavėjo ir vieno iš Natano verslo partnerių dukra. Santuoka įtvirtino jo ryšius versle ir padaugino pajamas. 1811 metais Natanas atidarė banką N M Rothschild & Sons. Natanas buvo pirmasis sukūręs kreditų vyriausybėms strategiją karo metu, kai laimėtojas padengia pralaimėjusios pusės skolą.
Vaterlo mūšio pasekmės Natanui galėjo užtikrinti arba milžinišką pelną, arba didžiulius nuostolius. Miesto legenda byloja, kad jis pirmasis gavo žinią apie pergalę Velingtone.
Natanas išklausė šią žinią šaltakraujiškai ir tęsė vertybinių popierių pardavimą, kad aplinkiniai manytų, jog britai pralaimėjo. Galiausiai ši diena tapo viena pelningiausių dinastijos istorijoje.
Natanas pirmasis nusprendė duoti kreditus vyriausybėms karo metu
Taktika, kurią naudojo Natanas finansuodamas Velingtono armiją 1814 metais, padėjo šeimai kelis kartus padidinti savo turtus per 150 metų beveik nesibaigiančių karų. Nuo 500 tūkst. svarų 1818 metais, Rotšildų turtai išaugo iki 4, 33 mln. svarų per dešimtmetį, o pačią stategiją ėmė naudoti ir kitos dinastijos.
Be Naujojo pasaulio užkariavimo, Rotšildų šeima užėmė dominuojančią pozicija pasaulinėje finansų rinkoje.
Neilas Fergiusonas pažymi Rotšildų šeimos operacijų mastus.
“Viso XIX amžiaus metu N M Rothschild buvo stambiausias pasaulio bankas, dominuojantis vertybinių popierių rinkoje. Jo šiuolaikiniai analogai - Merrill Lynch, Morgan Stanley, J P Morgan ir Goldman Sachs, vertinant tą vaidmenį, kuri Rotšildai XIX amžiuje atliko stiprindami finansinę dalies vyriausybių padėtį".
