2010 metų rugsėjį asociacijos „Investors' Forum“ įmonių vadovų apklausa parodė, kad norint gerinti verslo aplinką Lietuvoje svarbiausia yra imtis veiksmų prieš korupciją. LLRI duomenimis šešėlinė ekonomika (2010 m.) siekė net 28 % BVP lygį , t.y. daugiau nei bet kada nuo 1997 m.
Vyriausybė siekia iš šešėlio ištraukti milijardą – investuotojai nori padėti ir pateikia pasiūlymų: kovoti su šešėliu ir korupcija reikia sistemingai ir keliais frontais tuo pačiu metu.
„Siekiant apčiuopiamų rezultatų kovoje su korupcija, kontrabanda ir šešėline ekonomika, reiktų atkreipti dėmesį į didžiausią teigiamą poveikį galinčias turėti sritis (viešieji pirkimai ir valstybiniai užsakymai (~13 mlrd. Lt., iš kurių 50 % skiriama statybos darbams), leidimų statybai ir rekonstrukcijai išdavimas, teritorijų planavimas ir žemės paskirties keitimas)“, teigė „Investors' Forum“ valdybos narys, Jonas Akelis.
„Pirmiausia, siūlome mažinti grynųjų pinigų naudojimą apyvartoje ir legalius atsiskaitymo jais atvejus iki minimumo. Antra, kasos aparatai turi būti privalomi visose mažmeninės prekybos vietose, išskyrus prekybą namudinės gamybos suvenyrais ir pan. Trečia, siūlome nuodugniai ir sistemingai tikrinti rizikos grupių atstovų ir jų šeimų narių turto bei išlaidų atitikimą legalioms pajamoms, o esant neatitikimui taikyti naujai įsigaliojusį Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Ketvirta, būtina stiprinti bendradarbiavimą su Latvijos ir Lenkijos mokesčių administratoriais, nes PVM, akcizai ir kiti mokesčiai kaip taisyklė grobstomi tuo pačiu iš abiejų gretimų ES valstybių, ne tik iš Lietuvos. Galiausiai, labai svarbu yra teigiama socialinė reklama: tiek aiškinanti ką kiekvienas iš mūsų praranda dėl „šešėlinių“ Lietuvos gyventojų, tiek primenanti apie pasekmes: kas nubaustas ir kokios neteisėtai įgyto turto sumos konfiskuotos“, –pasiūlymus išsakė „Investors' Forum“ mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas.
2010 m. rugsėjį „Investors' Forum“ nariai vieną iš didžiausių kliūčių sėkmingam šalies investicinio klimato gerinimui išskyrė biurokratinį mechanizmą Lietuvoje. Rūta Skyrienė pažymi, kad „geresnis reguliavimas yra tas, kurio sukelti kaštai vieniems yra mažesni nei kitų patirta nauda, jei administracinę naštą sumažinus 30 proc. verslui liktų apie 0,6 mlrd. litų, o pagal Europos Komisijos skaičiavimus sumažinus administracinę naštą 25 proc., BVP paauga 1,3 proc.“
Viena didžiausių problemų Lietuvoje išlieka prekyba nelegaliais produktais. „Valstybė praranda milijonines pajamas, kurias galėtų panaudoti socialinėms reikmėms, blogėja verslo sąlygos, nesukuriamos darbo vietos. Todėl institucijų veiksmai ir pastangos yra labai reikšmingos, o įvertinant problemos mastą, būtinas ne tik sutelktas teisėsaugos dėmesys ir nuosekli veikla, bet ir visų mūsų nepakantumas šešėlinei veiklai, “ – teigė Aušra Balčiūnienė iš „Philip Morris Baltic“.
Mykolas Katkus, „Investors' Forum“ komunikacijos grupės vadovas, pristatęs SIC atliktą tyrimą atkreipė dėmesį, kad žmonės bijo kalbėti apie nelegalią veiklą, nors akivaizdu, kad su ja susiduria daugiau negu prisipažįsta sociologams.
Renginio metu Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius įteikė pažymėjimus naujiems skaidraus verslo ženklinimo iniciatyvos „Baltoji banga“ nariams, bendrovėms ERP, Spauda ir Toode. Šios iniciatyvos nariai viešai pasisako už skaidrią darbo apmokėjimo politiką, skaidrų dalyvavimą konkursuose (viešuosiuose pirkimuose) bei atsakingą visų LR įstatymuose numatytų mokesčių mokėjimą. „Verslams veikiant sąžiningai, užtikrinama efektyvi konkurencija, kur pranašumą turi tas, kuris sugeba veikti efektyviau. Šešėlio sąlygomis padorus verslas neturi galimybės kurti vertę, nes efektyvumas netenka prasmės“, – sakė Jurgita Petrauskienė, VSA Vilnius (Baltosios bangos narė).
Jurgita Petrauskienė atkreipė dėmesį, kad be „šešėlinės ekonomikos“ egzistuoja ir „šešėlinis biudžetas“. Jos teigimu, kasmet iššvaistoma apie trečdalis lėšų, kurias valstybės institucijos išleidžia viešiesiems pirkimams. Per 2010 m. buvo išleista apie 10 mlrd. Lt, tuo tarpu iššvaistytos sumos galėjo siekti net 3 mlrd. Lt.
