Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Euras yra antroji pasaulinė valiuta po dolerio – jį naudoja apie 330 mln. gyventojų, tad ir eurų padirbinėtojų ratas gerokai didesnis, palyginti su litų.
Policijos pareigūnai neabejoja, kad pirmaisiais eurų cirkuliavimo Lietuvoje mėnesiais, kol dalis žmonių dar nebus gerai pažinę naujosios valiutos, padirbinėtojai gali siekti tuo pasinaudoti, todėl ragina gyventojus būti atidžius ir akylus.
Policija nuo sausio 1 dienos du mėnesius budės prie visų pašto skyrių, kur bus keičiami eurai. Policija lydės mobiliąsias pašto komandas, kurios vežios eurus.
„Čia yra galbūt pagrindinis policijos darbas, ką mes darysime. Žmonėms patartumėm, jeigu kalbėtume apie netikrus eurus, vengti imti tuos pinigus kažkokiose neaiškiose vietose, turgavietėse, iš nepažįstamų žmonių. Jeigu jau žmonės ima tuos pinigus, tai juos reikėtų imti finansinėse įstaigose, bankuose, pašto skyriuose“, – sako Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.
Euro nominalai beveik tokie patys kaip ir litų: apyvartoje kursuoja 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų banknotai.
Bankininkai įsitikinę, kad žinojusiems, kokios apsaugos priemonės buvo naudotos lituose, bus paprasta jas atpažinti ir euruose, o norintiems įsitikinti banknotų tikrumu Europos Centrinis Bankas rekomenduoja metodą „pačiupinėk, pavartyk ir pažiūrėk“. Iš pradžių įsitikinkite, ar banknoto popierius yra šiurkštokas ir lankstant šiugžda, ar čiuopdami jaučiate iškilius elementus, o tada pakėlę į šviesą tikrinkite regimus euro požymius.
„Pamatysime vandens ženklus, kurie senojoje serijoje atitinka pagrindinį dizaino vaizdą, kuris yra atspausdintas priekinėje banknoto pusėje. Naujosios serijos „Europa“ banknotuose yra pagamintas vandens ženklas „Europos portretas“. Taip pat galima pamatyti šviesesnį nominalo skaičių, pakėlus prieš šviesą, ir juodą juostelę“, – sako Nijolė Baltrūnienė, Lietuvos banko Pinigų gamybos organizavimo ir ekspertizės sk. vyr. specialistė.
Naujausios kartos euro banknoto kraštuose turi būti atspausdinti įstriži brūkšneliai, o pakėlę jį į šviesą turite matyti vandens ženklus: daugiatonį vandens ženklą, nominalo skaičių ir sutapimo ženklelį, kurio dalis yra vienoje, o kita dalis – kitoje nominalo pusėje. Pakėlus prieš šviesą šie ženklai turi vienas kitą papildyti, o hologramos – pasikeisti.
Pasak N. Baltrūnienės, vartant hologramas galima pamatyti daug vaivorykštės spalvų ir pagrindinius dizaino elementus – nominalo skaičių, euro simbolį. Kitoje banknoto pusėje galima pamatyti vartant pranykstančią-atsirandančią blizgančią juostelę, o didesnio nominalo banknotuose – spalvą keičiantį nominalo skaičių. N. Baltrūnienė pabrėžia, kad spalva turi keistis „ryškiai iš vienos spalvos į kitą“.
Specialistai perspėja, kad nukentėti galima ne tik nuo sukčių, bet ir nuo plėšikų, todėl pataria didelių sumų grynaisiais verčiau nelaikyti.
„Patartume žmonėms visgi didelių pinigų sumų namuose nelaikyti – geriau juos laikyti bankuose, kur tikrai yra žymiai saugiau“, – sako policijos atstovas R. Matonis.
Pagal Europos Centrinio Banko statistiką, kasmet randama per 500 tūkst. padirbtų euro banknotų. Apyvartoje yra apie 15 mlrd. vienetų eurų banknotų, taigi santykinis padirbtų banknotų kiekis nėra didelis.
