Tv3.lt portalo skaitytoja Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad prieš beveik 20 metų su vyru Kauno, Palemono mikrorajone įsigijo nebaigtą statyti nuosavą namą.
„Statybos leidimas buvo nebegaliojantis, todėl teko pratęsti jo galiojimo terminą 10 metų. Sklypo ribos buvo pažymėtos pagal brėžinį, nuo pastato apie 2,7 m atstumu, lygiagrečiai su namu, pagal suderintą ir patvirtintą projektą.
Buvo padaryta iš viršaus nuotrauka, kurioje matyti tuo metu pastatyti statiniai ir sklypo ribos. Tuo metu išduotuose dokumentuose sklypas buvo taisyklingos formos, koks pavaizduotas suderintame projekte. Pabaigę namą statyti, 2012 metais kreipėmės į matininką norėdami priduoti sklypą su namu. Tuomet paaiškėjo, kad yra neatitikimų – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) dokumentuose pakeista sklypo riba. Pasirodo, kad ji eina per jau pastatytą namą“, – pasakojo moteris.
Anot skaitytojos, siekdama išsiaiškinti šią situaciją ji su vyru kreipėsi tiek į Kauno savivaldybę, tiek į NŽT.
„Ši pripažino, kad tai klaida ir reikia taisyti. Su Kauno miesto savivaldybe suderinome pakeitimus. Tačiau po kurio laiko NŽT nebesutiko atlikti pakeitimų. Paaiškėjo, kad mūsų kaimynas sužinojo apie kreivai nubrėžtą ribą ir pateikė ne vieną skundą tarnybai.
Šie kaimyno skundai pasipylė dėl konfliktų su mūsų buvusia marčia, kuri kartu su mūsų sūnumi ir vaikais gyveno tame pačiame name. Sutinku, kad mūsų marti yra konfliktiškas žmogus, tačiau kaimyno reikalavimas nugriauti tvorą yra neteisingas. Juk mūsų turimame plane namas ir tvora atitiko patvirtintą projektą. Ant visų mūsų turimų dokumentų ir brėžinių yra parašai bei antspaudai su žymomis – suderinta, patvirtinta, galioja“, – tikino Kristina.
Vis tik kaimynas laikėsi savo versijos, toliau pasakojo moteris.
„Tačiau turime matininko pasirašytą dokumentą, kuriuo teigiama, kad kreivai nubrėžta riba rodo, kad matavimai buvo atlikti klaidingai. Tuo metu 1993 metais teritorijų planavimo specialistai neleido kitaip suformuoti sklypo. Peršasi išvada, kad šie matavimai buvo atlikti sėdint kabinete. Tačiau nei savivaldybė, nei NŽT, nei teismas į tai nekreipė dėmesio. Tvora stovi toje pačioje vietoje nuo namo pirkimo. O aš jokių raštų dėl sklypo ribų keitimo nerašiau ir nepasirašiau.
O 2019 metais namą patikrino specialistai, ar jis pastatytas pagal projektą, ar atitinka visus reikalavimus. Yra išduoti tai patvirtinantys dokumentai. Pagal juos namas pastatytas projekte nurodytoje vietoje, išlaikant visus projekte numatytus atstumus, nors NŽT melagingai teigia priešingai. Mes pirkome jau pastatytą namą ir niekaip negalėjome jo stumdyti tarsi dėžutės“, – piktinosi moteris.
Tačiau jos teigimu ir toliau nesibaigė kaimyno skundai, kuriuose jis akcentavo, kad mūsų sklypo tvora trukdo eismui.
„Nors 2015 metais kiti kaimynai savo parašais patvirtino, kad tvora nei jiems, nei eismui netrukdo. Tačiau NŽT ir savivaldybė nekreipė į tai dėmesio. NŽT informavo, kad atvyks atlikti matavimų, nors pati negalėjau juose dalyvauti dėl savo sveikatos būklės. NŽT apie tai buvo informuota, tačiau į tai neatsižvelgė ir atliko matavimus man nedalyvaujant.
Kartu dalyvavo mūsų pakviestas nepriklausomas matininkas. Atliekant matavimus, NŽT rodmenys nesutapo su jo gautais rodmenimis. Tačiau matininkui tai pakomentavus, NŽT liepė trauktis ir nesikišti. Manome, kad NŽT, tiesiog kažkodėl suklastojo duomenis. Pradėjus gilintis į šią problemą, paaiškėjo, kad daugumos šios gatvės sklypų ribos neatitinka NŽT registro duomenų. Tačiau NŽT šios problemos nesureikšmina ir nesprendžia. O mūsų tvorą jie kažkodėl nori žūtbūt nugriauti“, – pasakojo Kristina.
Pasak moters NŽT tai beveik pavyko.
„Galų gale teismas priėmė mums nepalankų sprendimą, mes turime nugriauti tvorą, kuri niekam netruko. Tačiau jeigu ją nugriausime, nebeatidarysime garažo vartų, o namo konstrukcijos atsidurtų už tvoros į gatvės pusę.
Su apeliaciniu skundu kreipėmės į teismą prašydami iš naujo išnagrinėti mūsų išdėstytus argumentus, pakeisti sprendimą bei įpareigoti NŽT ištaisyti klaidas, atstatyti sklypo ribas pagal ankstesnius gatvės planus. Jei nebūtų kitokios galimybės išspręsti susidariusią situaciją, mes prašytume leisti išsinuomoti arba išsipirkti tą žemės kampelį, dėl kurio dabar vyksta teismas. Su didžiuliu nerimu laukiam apeliacinio teismo sprendimo“, – skundėsi moteris.
Laukia apeliacinio teismo sprendimo
Kauno savivaldybės atstovas Arnoldas Bukelis sakė, kad ši situacija savivaldybei yra žinoma.
„Ten yra gatvė, o tvora patenka į jos ribas, NŽT kreipėsi į teismą, o teismas tenkino NŽT reikalavimą atlaisvinti užimtos valstybinės žemės dalį.
Tačiau teismo sprendimas neįsiteisėjęs, kadangi buvo apskųstas. Lauksime apeliacinės instancijos teismo sprendimo“, – komentavo savivaldybės atstovas.
Tikino, kad moteris sutiko su sklypo ribomis
NŽT viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas tikino, kad ši situacija jiems yra žinoma.
Jis atkreipė dėmesį, kad objektyvūs turimi duomenys yra šiek tiek kitokie, nei juos pateikia ir interpretuoja minima moteris.
„Remiantis 1988 metų Kauno miesto raudonųjų linijų planu moters žemės sklypas buvo 600 kv.m. O remiantis 2002 metų namų valdos žemės sklypo planu jau 644 kv.m. 2018 metais atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad už įregistruotos žemės sklypo ribos stovi tvora ir neteisėtai yra užimta 33 kv.m. ploto valstybinės žemės
Taigi nuo 1988 iki 2002 metų šis žemės sklypas jau padidėjo nuo 600 kv.m. iki 644 kv.m. ir šiuo metu minima moteris siekia, kad šio sklypo plotas padidėtų dar 33 kv.m. Atlikus sklypo kadastro duomenų patikrinimą 2019 m. dar kartą nustatyta, kad sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų ir sklypo riba kerta gatvę“, – patikslino NŽT atstovas.
Anot jo, NŽT visais atvejais stengiasi ginčus spręsti taikiai ir pasiūlyti žmonėms geriausius ir teisės aktams neprieštaraujančius problemų sprendimo būdus.
„Šiuo konkrečiu atveju minima moteris buvo informuota, kad galimai problema galėtų būti išspręsta, jeigu savivaldybės administracija pritartų gatvės ribų patikslinimui.
Minima namo savininkė 2019 metų rugsėjį NŽT pateikė savivaldybės administracijos vyr. specialisto neva pritarimą dėl gatvės ribų tikslinimo. Tačiau NŽT oficialiu raštu kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl šios gatvės ribų tikslinimo.
Tų pačių metų gruodį buvo gautas oficialus savivaldybės administracijos atsakymas, kad ši nenumato keisti esamų gatvės ribų ir tikslinti kadastrinius matavimus. Pažymėtina, kad šio oficialaus rašto rengėjas yra tas pats savivaldybės administracijos vyr. specialistas, kuris, anot moters, „pritarė“ gatvės ribų keitimui“, – pasakojo R. Golubovas.
Taip pat pažymėtina, kad šio savivaldybės administracijos rašto moteris neskundė, sutiko su jo turiniu, taigi jis yra galiojantis.
„Taigi NŽT bandė taikiai užbaigti šią ginčo situaciją, tačiau vadovaudamasi tuo, kad savivaldybė atsisakė keisti esamas gatvės ribas, NŽT šiuo metu neturi jokių teisinių galimybių, kad neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą moteris galėtų įsigyti nuosavybės teise.
Be to, įstatymo tvarka nurodyta, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių.
Atsižvelgiant į tai, kad pati moteris sutinka su gatvės ribomis, tai reiškia, kad nėra jokių galimybių įteisinti savavališkai pastatytus statinius ant valstybinės žemės dalies“, – teigė NŽT atstovas.
