Personalo paieškos ir atrankos agentūros „Emplonet“ direktorė Violeta Jakutė tikino, kad geriausia, kai darbuotojams patiems nereikia prašyti algos pakėlimo.
„Labiausiai sveikintina, kai vadovai laiku pastebi komandos narių pažangą, nuosekliai ir sėkmingai atliekamas užduotis ir pirmi inicijuoja dialogą apie atlygio augimą, proporcingą darbuotojo sukurtos vertės įmonei augimui.
Įprastai organizacijos savo atlygio politikoje nurodo, kokiomis aplinkybėmis yra peržiūrimas darbo užmokestis, kaip jo rėžiai kinta skirtingose pareigybėse ir jų lygiuose. Jei politikos ir procedūros skaidrios ir išsamios, jos taps geru atspirties tašku darbuotojui žinoti, koks metas konkrečiai toje organizacijoje yra tinkamas inicijuoti dialogą apie atlygio kėlimą“, – komentavo specialistė.
Siūlo algą aptarti atskirame pokalbyje
„Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė Eglė Staniulionė pastebėjo, kad metų pradžioje organizacijose vyksta metiniai pokalbiai. Šių susitikimų metu įvertinami ne tik praėjusių metų darbo rezultatai bei pasiekimai, bet ir keliami nauji tikslai.
Vis tik specialistė patarė šių pokalbių metu nekalbėti apie atlyginimą ir jo padidinimą.
„Mano nuomone, darbo užmokesčio klausimas yra visiškai atskira tema, todėl reikėtų dar prieš metinį pokalbį susitarti, kad tai bus aptarta kito susitikimo metu. Jei darbuotojas tikisi atlyginimo pakėlimo, kuris dažniausiai aptariamas metinio pokalbio pabaigoje, jis viso susitikimo metu nerimauja ir laukia to momento.
Be to, atlygio klausimas tarsi nulemia viso metinio pokalbio sėkmę. Jei pakėlė algą, vadinasi, buvo geras pokalbis, jei ne – blogas. Tokiu atveju, anksčiau aptarti asmeniniai augimo tikslai, grįžtamasis ryšys tampa antraeiliu dalyku“, – sakė įmonės žmonių ambasados vadovė.
Anot jos, kada kalbėtis apie finansinius lūkesčius, nėra griežtų taisyklių – tai galima padaryti ir kitą dieną.
„Svarbiausia, kad tiek vadovas, tiek darbuotojas iš anksto žinotų, kokiu tikslu susitinka, ir spėtų pasiruošti šiam susitikimui“, – tikino ji.
Dėl algos būtina derėtis
Tuo metu atrankų specialistė V. Jakutė nesiūlė algos kėlimo sieti išdirbtu laikotarpiu įmonėje.
„Tiesiogiai sieti darbo užmokestį su darbo trukme ir tikėtis, kad „pagal nutylėjimą“ jis turėtų kilti po bandomojo laikotarpio, kasmet, išdirbus tam tikrą laiką ar kitu dažnumu nėra perspektyvu ir išmintinga“, – komentavo specialistė.
Ji siūlė žiūrėti į organizaciją kaip į klientą, kuris iš savo darbuotojų, kaip tiekėjų perka paslaugą (kompetencijas ir jų dėka sukuriamą vertę).
„Todėl tinkamiausias laikas kalbėti apie atlyginimą, kai norite ir galite, o organizacijai reikia, arba pagal faktą jau padarote daugiau.
Žinoma, jei darbuotojo turimos kompetencijos yra itin paklausios, bet retos darbo rinkoje, jo derybinė galia didesnė, o poreikis kalbėti apie papildomai sukuriamą vertę mažesnis. Jei darbuotojas gali objektyviai pagrįsti, kad jo gaunamas atlygis šiuo metu atsilieka nuo rinkos vidurkio – tai svarbi aplinkybė inicijuoti dialogą nieko nelaukiant.Visgi, išmintingas darbdavys tokių situacijų vengs ir iš anksto pasirūpins, kad darbuotojai gautų sąžiningą, rinkos vidurkį atliepiantį ar konkurencingą darbo užmokestį“, – sakė V. Jakutė.
Patarimai darbuotojams
V. Jakutė patarė, į ką svarbu atkreipti dėmesį ruošiantis pokalbiui dėl atlyginimo didinimo.
„Pasinagrinėkite panašių pozicijų darbo užmokesčio vidurkius, palyginkite savo gaunamą atlygį su tendencijomis. Pasitikrinti atlyginimus galite tam skirtose specializuotuose svetainėse ar analizuodami darbo skelbimus karjeros portaluose.
Galėsite susidaryti aiškesnį vaizdą, kokio dydžio darbo užmokesčio augimą būtų racionalu įvardinti pokalbyje su vadovu“, – vardijo atrankų specialistė.
Taip pat ji siūlė apgalvoti, kaip darbai, kurių ėmėtės per pastarąjį pusmetį ar metus, teigiamai paveikė komandą, skyrių ar visą įmonę.
„Tai, kad gerai atlikote savo įprastą darbą nebus svarus ir pakankamas argumentas kelti atlygį. Išskyrus atvejį, kai darbdavys moka mažiau nei rinkos vidurkis. Būtinai apgalvokite ateities perspektyvą. Svarbu parodyti, jog įvykę pasiekimai nėra vienkartinio, atsitiktinio pobūdžio ir gali tapti nuosekliai kuriama verte įmonei ateityje“, – patarė V. Jakutė.
Tačiau ji patarė vengti naudoti asmeninius motyvus kelti algai.
„Pavyzdžiui, planuoju įsigyti būstą, man reikalingos didesnės pajamos, todėl norėčiau 10 proc. didesnio atlygio.
Atskleisti asmenines priežastis nėra blogai, tai padeda vadovams geriau suprasti ir prisidėti prie darbuotojų poreikių atliepimo. Tačiau, tik su sąlyga, kad tenkinami abiejų šalių interesai ir yra aišku, kokią papildomą pridėtinę vertę kuriate ar įsipareigojate sukurti įmonei“, – sakė V. Jakutė.
Atlyginimai augs
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas skaičiavo, kad šiemet nedarbas sumažės nuo 7,3 iki 7,1 procento.
Anot jo, vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius šiemet augs 8,5 procento.
„Toks pokytis yra kuklesnis negu pernai, kai vidutinis darbo užmokestis augo sparčiau negu dešimtadaliu. Valstybės sektoriuje vidutinis darbo užmokestis augs labiau negu privačiame sektoriuje. Net ir toks 8,5 proc. prognozuojamas augimas gerokai viršys nominalaus BVP pokytį, o tai reiškia, kad algoms tenkanti bendrojo vidaus produktų dalis dar labiau išaugs.
Latvijoje ekonomistai prognozuoja 7,4 proc., o Estijoje 6,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio augimą“, – komentavo ekonomistas.
