Diana Janušaitė
Mėnesio pabaigoje visi turime atlikti tam tikrus mokėjimus. Apmokėti dujų, elektros, šildymo sąskaitas ir t. t. Deja, ne visiems pavyksta už paslaugas susimokėti laiku. Vieni tampa skolininkais, nes staiga nebetenka pajamų šaltinio, kiti – nes uždirba per mažai, treti tiesiog nesugeba susitvarkyti su savo finansais. Pasitaiko ir nesąžiningų asmenų, kurie skolinasi iš banko, net jei žino, kad skolos grąžinti nepajėgs. Galiausiai tokie atvejai gerokai apkartina visiems gyvenimą.
Skolininkai gadina savo reputaciją
Vieno Lietuvos banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, suteikiant paskolas įvertinamas kiekvieno kliento mokumas ir galimybės tą paskolą grąžinti. Tačiau pats paskolos gavėjas turi aiškiai suvokti, kad imdamas paskolą jis prisiima ir ilgalaikius įsipareigojimus, kuriuos ateityje turės įgyvendinti. „Siekiant laiku grąžinti skolas, reikėtų susiaurinti savo poreikius ir vykdyti įsipareigojimus. Kitu atveju susigadinsite savo kredito istoriją ir ateityje jums niekas pinigų nebeskolins arba skolins kur kas brangiau“, – akcentuoja J. Varanauskienė.
Klientas turi galimybę paskolą grąžinti greičiau, apie tai iš anksto informavęs kreditorių. Tačiau ne visi tokia galimybe pasinaudoja. Anot ekonomistės, tai priklauso nuo sutarties sąlygų ir pačių žmonių asmeninio intereso: „Vieni skolą stengiasi grąžinti anksčiau, nes siekia mažesnių palūkanų. Kiti gal emociškai jaučiasi geriau, kai niekam nėra skolingi.“
Skolą vis tiek reikės grąžinti
Nenorėdami ar negalėdami laiku grąžinti skolos, asmenys neretai teisinasi, kad dėl to moka delspinigius. Tačiau, pasak finansų ekspertės, toks pasiteisinimas nesuteikia solidumo nė vienam savo finansais besirūpinančiam asmeniui, o kartais net rimtai kenkia.
„Matematiškai galima apskaičiuoti atvejus, kai asmeniui mokėti delspinigius apsimoka labiau, nei laiku grąžinti skolą. Tačiau realiai tai yra ne tik finansinė, bet ir asmens reputacijos problema. Tokiu būdu skolininkai ne tik rėžia juodą žymę savo kredito istorijoje, bet ir didina skolos sumą“, – pabrėžia J. Varanauskienė.
Be to, nepaisant to ar skola didelė ar maža, ją vis tiek privalu grąžinti, nes kredito istorijoje svarbus ir pats vėlavimo faktas. Nesugebėjimas laiku grąžinti skolos rodo, kad asmuo nesugeba laikytis savo įsipareigojimų. Šeimoje kartais kyla nesutarimų dėl nesugebėjimo pasidalyti pareigomis. Nesugebėję išsiaiškinti, kuris yra atsakingas už biudžeto valdymą, sutuoktiniai dėl laiku negrąžintos skolos pradeda kaltinti vienas kitą. Tačiau ekonomistė sako, kad toks elgesys nepriimtinas. Sutuoktiniams tapus bendraskoliams arba paskolos gavėju ir laiduotoju, vertinamos abiejų paskolos gavėjų kredito istorijos. Todėl vieno iš jų kredito istorija gali turėti įtakos kitam šeimos nariui.
„Jeigu sutuoktiniai yra bendraskoliai, tuomet antroji pusė turėtų būti suinteresuota, kad skolos būtų sumokėtos. Kitu atveju nukentės abiejų sutuoktinių kredito istorija“, – išskiria finansų ekspertė.
Be to, reikia nepamiršti, kad laiduotojas privalo užtikrinti skolos grąžinimą. Tad jei vienas iš šeimos narių skolos negrąžina, tuomet tą turi padaryti laiduotojas.
Siekiant, kad ateityje tokių nesusipratimų nekiltų, ekonomistė pataria pasirašyti vedybinę sutartį. Įsipareigoję kartu tvarkyti bendrus finansus, buitį, sutuoktiniai išvengtų kito skolų ar įsipareigojimų.
Išvykimas – nuo atsakomybės neatleidžia
Jei asmuo susiduria su tam tikrais neplanuotais sunkumais, patiria didelių išlaidų ar tam tikram laikui netenka pajamų, J. Varanauskienė rekomenduoja tuojau pat apie tai informuoti kreditorių. Tuomet jis, atsižvelgdamas į pasikeitusią situaciją, ieškos abiem pusėms naudingų sprendimų. Be to, nekurdamas įvairių pasiteisinimų, ypač pavėluotų, skolininkas tokiu būdu parodys, jog yra pasiryžęs bendradarbiauti.
„Kreditorius nesiekia pažeminti ar nubausti tą žmogų. Jo pagrindinis interesas – susigrąžinti paskolintus pinigus. Jeigu paskolos gavėjas iš tiesų nesugeba grąžinti skolos, kreditorius neabejotinai ieškos palankiausio sprendimo“, – sako J. Varanauskienė.
Skolininkai neretai teisinasi, kad skolos negrąžino, nes buvo išvykę. O kai kurie net mano, jog išvykus gyventi į užsienį skola automatiškai išnyksta.
Tačiau finansų ekspertė tokį mitą neigia. Anot jos, išvykimas į užsienį neatleidžia skolininko nuo atsakomybės, jo įsipareigojimai toliau lieka galioti. Be to, toks elgesys įsiskolinusio asmens gyvenimo tikrai nepalengvina, o tik apsunkina. Skola savaime neišgaruoja, kol nėra apmokama.
„Šiuo atveju tikrai nereikėtų slapstytis, kurti įvairių pasiteisinimų ar galvoti, kad kreditorius apie skolą pamirš. Ji tikrai niekur nedings. Išvykdami į užsienį jūs situaciją tik apsunkinsite, nes tuomet prasidės teisiniai procesai. Aišku, už skolas į kalėjimą niekas nesodina, tačiau už sukčiavimą – gali“, – reziumuoja ekonomistė.
