Gyventojai, santaupas laikantys namuose, tikriausiai jau susimąstė, kaip reikės jas pakeisti į eurus. Tai turėtų paskatinti ne tik susiskaičiuoti turimas lėšas ir pagalvoti apie savo šeimos finansinę ateitį, bet ir gali tapti palankia proga pasidairyti pelningesnių taupymo būdų nei palūkanų neduodantis grynųjų litų pluoštas namuose. Štai keletas žingsnių, kuriuos „Swedbank“ ekspertai siūlo norintiems paprastai, bet efektyviai valdyti pinigus euro įvedimo laikotarpiu.
Pirmasis žingsnis: „elektronizuokite“ pinigus
„Paprasčiausias būdas gyventojams savo santaupas iš litų konvertuoti į eurus – įnešti sukauptus litus į savo banko sąskaitą, ir Naujųjų metų naktį sąskaitose esantys pinigai bus automatiškai pakeisti į eurus“, – sako „Swedbank“ taupymo ir draudimo produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius.
L. Grinevičius primena, kad nemokamai įnešti pinigus į banko sąskaitą galima naudojantis grynuosius pinigus priimančiais bankomatais, kuriuose įnešamų pinigų suma yra neribojama. Taip santaupos bus apsaugotos nuo ilgapirščių ar kitų nelaimingų atsitikimų namuose.
Antrasis žingsnis: sukaupkite finansinį rezervą
Būtina įvertinti savo santaupų dydį lyginant su gaunamomis pajamomis. Rekomenduojama turėti 3-6 mėnesių pajamų dydžio pinigų sumą, taip vadinamąjį finansinį rezervą. Šis rezervas suteiks papildomą saugumo jausmą ir pravers netikėtai rimtai susirgus, ilgesnį laiką nedirbant ar kitais nenumatytais atvejais. Svarbu pasirūpinti, kad tokie pinigai būtų ir palyginti lengvai pasiekiami, ir išlaikytų savo vertę.
„Swedbank“ taupymo ir draudimo produktų valdymo departamento direktorius siūlo juos paskirstyti tarp keleto priemonių: „Dalį santaupų rekomenduojame palikti sąskaitoje – tai bus greičiausiai prieinami pinigai. Kitą dalį finansinio rezervo patariame skirti terminuotajam indėliui. Nors šiuo metu palūkanų normos nėra aukštos, tačiau jos bent iš dalies sumažins santaupų vertę neigiamai veikiančios infliacijos įtaką. Svarbu prisiminti ir tai, jog santaupas verta paskirstyti į skirtingos trukmės indėlius, nes kuo ilgesnė indėlio trukmė, tuo didesnės palūkanos“.
Pasak „Swedbank“ eksperto, dar vieną dalį lėšų galima skirti vyriausybės taupymo lakštams įsigyti – jie taip pat atneša garantuotą grąžą, kuri šiuo metu yra nuo 0,2 iki 0,9 procento. Be to, taupymo lakštus reikia išlaikyti sutartyje numatytą laiką – taigi pinigus išleisti tikrai bus sudėtingiau.
Trečiasis žingsnis: pasirūpinkite ateitimi ilguoju laikotarpiu
Jei santaupų gyventojas turi daugiau nei jų reikia sukaupti finansiniam rezervui, pinigus galima panaudoti ilgalaikiams taupymo tikslams.
Kaip vieną iš alternatyvų galima rinktis pasirašyti savarankiško pensijos kaupimo sutartį su reikšminga pirmąja įmoka arba šia įmoka papildyti savo sutartį, jeigu tokią gyventojas jau yra pasirašęs. Svarbu prisiminti, kad savarankišką kaupimą pensijai skatina valstybė, taikydama mokesčių lengvatas. Gyventojai, turintys vaikų gali pradėti kaupti jų ateičiai – mokslams universitete ar savarankiško gyvenimo pradžiai. Dažnai tai pareikalauja nemažos pinigų sumos, kurią sukaupti prireikia ilgesnio laikotarpio.
L. Grinevičius pabrėžia, jog sudarius tokias sutartis iki euro įvedimo datos, kaupiamos lėšos taip pat automatiškai bus perskaičiuojamos į eurus, taigi po Naujųjų metų gyventojai toliau taupys jau eurais, o atėjus išmokų laikui, jas gaus irgi eurais.
Nuo ko pradėti taupyti?
Jei santaupų gyventojas turi mažiau nei rekomenduojama arba jų apskritai neturi, tuomet ekspertai pataria pradėti kaupti finansinį rezervą kas mėnesį atidedant, pavyzdžiui, apie 10 proc. savo pajamų. Įvedus eurą, tai gali būti padaryti netgi lengviau – juk atidėti taupymui 30 eurų bus psichologiškai lengviau nei visą 100 litų.
Santaupų kaupimui galima naudoti tiek savo turimą sąskaitą, tiek atsidaryti kitą – skirtą vien tik taupymui. „Kad ir kokį būdą pasirinks gyventojai, geriausia būtų pinigus atidėti ten, kur jų negalima išleisti užėjus silpnumo akimirkai ir jie sulauks savo tikrosios paskirties – bus garantija, kad ištikus nelaimei ar iškilus bėdai gyventojai visada turės gelbėjimosi ratą“, – reziumuoja „Swedbank“ taupymo ir draudimo produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius.