Virginija Motiejūnienė, Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Kaip darbdaviai vertina jaunimo savanorystę?
Šiuo metu Lietuvoje yra 17 000 bedarbių iki 25-erių metų amžiaus. Iš jų beveik 39 procentai nėra išvis dirbę. Padėti susirasti darbo gali visose šalies savivaldybėse vykdoma savanoriškos veiklos programa.
Panevėžio profesinio rengimo centrą kasmet baigia apie 400 jaunuolių, iš jų 60 procentų įsidarbina, nes, pasak centro vadovų, ruošiamos paklausios stalių, automechanikų, žemės ūkio specialistų, kirpėjų specialybės. 40 procentų baigusiųjų arba tęsia mokslus, arba išvyksta į užsienį. Liekantys Lietuvoje sako, kad jaunimui įsidarbinti labai sunku. Kirpykloje dirbanti studentė pripažįsta, kad be pedagogų pagalbos ji darbo nebūtų radusi.
„Labai sunku jaunam žmogui įsidarbinti, nes daug kas nori, kad jis būtų jaunas ir jau su patirtimi, o tai tikrai labai retai kada būna“, – tvirtina Panevėžio profesinio rengimo centro studentė Donata Švelpaitė.
„Jei žmogus, moksleivis yra veržlus, nori dirbti, nori rezultatų, mes priimame tokius, suteikiame galimybę jiems augti kaip profesionalams“, – tikina kirpyklos savininkė Nijolė Cimermanienė.
Tačiau, pasak specialistų, Lietuvoje nemažai jaunimo dirbti tiesiog nenori, nes nedirba pašalpas gaunantys ir jų tėvai, jaunuolių netenkina darbdavių siūlomas mažas darbo užmokestis. Šių metų gegužės 1 dieną registruota daugiau nei 6 000 ilgalaikių jaunų bedarbių. Jiems esą įsidarbinti galėtų padėti visose savivaldybėse dvejus metus veiksianti jaunimo savanoriška tarnyba. Jai Europos fondai skyrė per 4 milijonus litų.
„Savanoriškos veiklos metu jie daro įvairias užduotis, kurias darytų realiame darbe, ir taip gauna darbo rinkai reikalingų įgūdžių. Jie gali savanoriauti 3 mėnesius arba iki 6 mėnesių. Kol jie savanoriauja, gauna privalomą sveikatos draudimo kompensaciją, maitinimo kompensaciją, kelionės iki savanoriškos vietos kompensaciją“, – aiškina Jaunimo reikalų departamento skyriaus vedėja Laura Bačinskienė.
„Jaunas žmogus savanoriškos veiklos dėka įgauna įvairių kompetencijų: socialinių kompetencijų, organizacinių kompetencijų, kurias labai vertina darbdaviai, kurie darbo skelbimuose visą laiką rašo, kad nori jaunimo, kuris būtų atsakingas, iniciatyvus, komunikabilus, turintis komandinio darbo įgūdžių ir t.t.“, – teigia Jaunimo reikalų departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Meldžiukas.
Tuo metu jaunimą darbo klausimais konsultuojantys specialistai sako, kad kol kas darbdaviai jaunimo savanorystės dar nevertina.
„Darbdaviai iš principo dar nevertina jaunimo savanorystės arba jų visuomeninės veiklos patirties prieš įsidarbinant. Sakydami, kad jaunuoliai užsiėmę visuomenine veikla neturi pakankamų dviejų tipų kompetencijų. Pirmoji būtų bendroji socialinė kompetencija, kurią jie įvardina kaip bendrą gebėjimą adaptuotis ir dirbti organizacijos komandoje, taip pat trūksta komunikacinių kompetencijų“, – sako konsultacinės grupės „Person Premier“ direktorė Eva Paplauskienė.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų gegužės 1-ąją didžiausias jaunimo nedarbas buvo Panevėžyje ir sudarė daugiau nei 7 procentus. Mažiausias Kaune – 3,7 procento.
