Ateities prognozės nežada nieko gero. Pasaulinė konsultacijų bendrovė „McKinsey“ praėjusių metų pabaigoje išplatintoje ataskaitoje suskaičiavo, kad labiausiai išsivysčiusiose pasaulio ekonomikose 2020 metais trūks 16–18 mln. aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Svarbiausia, kad šiandien jaunimas mano, jog mokslai jiems nepadeda kelti kvalifikacijos ir įsitvirtinti darbo rinkoje. Tas pats tyrimas rodo, kad, jaunų žmonių manymu, aukštieji mokslai jiems nesuteikia papildomų svertų įsidarbinti. Taip galvoja apie pusė tyrime dalyvavusių jaunuolių.
Jei toks tyrimas būtų atliktas Lietuvoje, greičiausiai matytume panašų vaizdą. Kvalifikuotos darbo jėgos trūksta jau šiandien, o ateityje, pažvelgus į demografines prognozes, truks bet kokių darbuotojų, kad šalis galėtų išlaikyti pensininkus.
Tad kaip sukurti kvalifikuotą darbo jėgą, jei verslas neturi galimybių imtis apmokyti didesnės dalies bedarbių jaunuolių, o pastarieji nemano, kad to verta mokytis universitetuose ir kolegijose? Tereikia pasinaudoti užsienio šalių patirtimi: leisti verslui iškelti idėją, o grupei studentų, šiek tiek padedant įmonėms, ją įgyvendinti. Šis modelis naudojamas projekte „Demola“.
Inovacijų platforma
„Demola“ – inovacijų platforma, kuri suvienija verslą, studentus ir viešąsias įstaigas. Įmonė, sugalvojusi naują produkto viziją ir neturinti vidinių resursų jai plėtoti, gali kreiptis į „Demolos“ atstovus, o šie idėjos prototipui įgyvendinti surinks studentų komandą.
„Bandomąją naujo sprendimo versiją kuria įvairių disciplinų studentų grupė, palaikoma verslo partnerio atstovų, dėstytojų, ir vietinio „Demolos“ pagalbininko. Produkto ar paslaugos technologinės galimybės ir poreikis rinkoje nustatomas ne „popierinių“ studijų, bet praktinio produkto ar paslaugos bandomosios versijos kūrimo, bandymo ir demonstravimo galutiniams vartotojams metu, taikant „Agile“ principus“, – teigia Visorių informacinių technologijų parko atstovas, vienas „Demolos“ pagalbininkų – Šarūnas Bagdonas.
Užbaigto projekto autorinės teisės priklauso studentų komandai. Jei įmonę, kuri pateikė idėją, rezultatas tenkina, ji turi pirmumo teisę įsigyti prototipą. Šiuo metu kaip tik baigiasi rudens semestro (projektas vyksta semestrais, kaip ir studijos) idėjų vertinimas ir apie dešimt įmonių jau yra tvirtai apsisprendusios įsigyti studentų sukurtų prototipų licencijas.
Idėjų gausa
Nors „Demola“ Lietuvoje veikia šiek tiek ilgiau nei metus, idėjų gausa skųstis negali. „Verslininkų susidomėjimas didesnis nei studentų – idėjų būna daugiau nei studentų“, – pastebi „Infobalt“ inovacijų vadovas, šio projekto pagalbininkas Andrius Plečkaitis. Šį semestrą į darbą įsitraukė 17 komandų, suformuotų iš daugiau nei 70 studentų, kurias sudaro ne tik inžinieriai, bet ir dizaineriai, vadybininkai, ekonomistai.
Turint omenyje, kad studentai turi labai mažai profesinės patirties, jų plėtojami projektai – įspūdingi. Per rudens semestrą projekto „Smart EV“ komanda sukūrė vienviečio elektromobilio koncepciją. Jis pritaikomas Lietuvos oro sąlygomis, jį išeina transformuoti taip, kad tilptų net į liftą, o keliuose išvystytų iki 60 km/val. greitį. Pasak A. Plečkaičio, šį semestrą komanda pradės kurti elektromobilio prototipą, kuris turėtų būti užbaigtas iki rudens.
„Foninės muzikos“ projekto komanda sukūrė debesų kompiuterijos principu paremtą muzikos transliavimo sistemą, kuri leidžia tiksliai fiksuoti kūrinių perklausymų skaičių ir trukmę, pagal tai tinkamai atsiskaityti su autoriais už jų kūrinių transliavimą viešoje erdvėje.
„Demola“ leidžia išnaudoti ir tarptautinę patirtį, mat projekto centrai dar veikia Suomijoje, Švedijoje, Vengrijoje. Šiuo metu suomių studentai kuria maršrutų planavimo programėlę „Mobile Route“, kuri naudoja Lietuvos bendrovės „Merakas“ sukurtą viešojo transporto eismo duomenų bazę. Kita suomių komanda dirba su UNESCO atstovybe Lietuvoje ir kuria mobilųjį gidą UNESCO Pasaulio paveldo lankytinoms vietoms.
Taps mokslų dalimi
Tiesa, projekto iniciatoriai susiduria su problema, kad sunku pritraukti studentus dirbti su pasiūlytomis idėjomis. „Pavyzdžiui, „Lietuvos IT studentai labai noriai ieško įsidarbino galimybių, o dėl tokių specialistų trūkumo, jie gana greitai įsidarbina pirmuose kursuose. Tačiau įsidarbinimo atveju neabejotinai nukenčia studijos. Ir tų spragų moksluose vėliau užlopyti beveik neįmanoma“, – sako Š. Bagdonas.
Be to, „Demolai“ tenka konkuruoti su studentų laisvu laiku, bet ateityje tai turėtų pasikeisti, nes norima, kad šis projektas taptų studijų programos dalimi. Pasak A. Plečkaičio, šiuo metu vyksta derybos su dviem Lietuvos universitetais ir kolegija, kurie planuoja „Demolą“ įtraukti į mokymo programą, kaip studijų modulį.
Duoti daugiau atsakomybės
Iš dalies „Demolos“ filosofija sutinka su buvusio Hillary Clinton patarėjo inovacijų klausimais Aleco Rosso požiūriu: „Manau, kad jauni žmonės labiau inovatyvūs nei senesnė karta, nes jie pasaulį mato „šviežiomis“ akimis. Per daug sureikšminama, kelerių metų patirtį žmogus turi. Kaip asmuo, kuris būrė ir vadovavo komandoms tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje, manau, kad ilgametė patirtis turi būti vienas nereikšmingesnių kriterijų įdarbinant.“
„Ekonomika.lt“ jis sakė, kad jauniems žmonėms reikia leisti dirbti su rimtesniais projektais, nes žemo lygio pozicijos naikina jų idealizmą ir patupdo į biurokratinę aplinką, kuri naikina naujų galimybių nuojautą: „Tam tikrų kontrolės priemonių reikia, tačiau šiandieniniame informacijos amžiuje taikome per daug biurokratijos iš pramonės amžiaus.“
Š. Bagdonas mano, kad tuose projekto etapuose, kai prasideda jo vystymas, kur reikalingas efektyvumas ir nušlifuota darbo kokybė, visgi pagrindinį darbą turėtų atlikti patyrę specialistai, tačiau idėjų generavimo procese, reikalaujančiame daug kūrybingumo, jauniems darbuotojams vietos tikrai yra: „Demolos“ projektai gražūs tuo, kad jų dalyviai gali galvoti „out of the box“ ir taip atrasti įvairiausių dalykų.“
FAKTAI: Projektas „Demola“
„Demolos“ tinklas, pradėjęs veiklą Suomijoje 2008 metais, šiuo metu turi šešis centrus Suomijoje, Lietuvoje, Švedijoje ir Vengrijoje
Nuo projekto pradžios jame dalyvavo per 1,5 tūkst. studentų, kurie sukūrė apie 250 projektų.
Projekto dalyviai bendradarbiauja ir dirba su daugiau nei 100 viešųjų įstaigų, bendrovių, tarp kurių yra ir „Nokia“, „TeliaSonera“.
„Demola“ yra įgyvendinamas ES Baltijos jūros regiono rėmuose.
