Padėjo gyventojų supratingumas
Po modernizacijos 1965 m. statybos penkiaaukštis pasikeitė neatpažįstamai. „Gelbėjomės ne tik nuo didelių šilumos kainų, bet ir nuo prastos namo būklės. Per renovaciją ką pajudindavome, tas buvo kiaura. Sunku net nupasakoti, koks pelėsis buvo kai kuriuose butuose. O temperatūra žiemą nepakildavo aukščiau 17 laipsnių“, – neslepia V. Mitrofanovas.
Pasakodamas apie tai, kaip gyventojai reagavo į renovacijos darbus, pašnekovas tikina, kad daugelis žmonių buvo supratingi. „Mes tiesiog labai daug bendravome su gyventojais. Su kiekviena laiptine kalbėjomės atskirai. Ir visi suprato, kad maždaug pusmetį vyks statybos darbai ir tai yra niekis, palyginus su tuo, kiek pinigų ir pastangų būtų pareikalavęs savarankiškas daugiabučio remontas“, – dėsto pašnekovas.
Bendrijos pirmininkas atkreipia dėmesį, kad renovacijos procesą labai palengvino ir geri santykiai su rangovais. „Paprastai darbai prasidėdavo apie 8 ryto ir baigdavosi apie 17 val. vakare. Kai reikėjo, susitardavome ir dėl darbo šeštadienį. Pavyzdžiui, šeštadienį keitėme šilumos stovus laiptinėje, tačiau nusiskundimų nebuvo. Kitas dalykas, kurį pastebėjome – kai pastoliai buvo užtrukti specialia medžiaga, kilus vėjui būdavo šiek tiek triukšmo, tačiau ir jis niekam netrukdė“, – sako pašnekovas.
Pagalvota turi būti apie visus
V. Mitrofanovas atkreipia dėmesį, kad daugiabutyje buvo ir šeimų su mažais vaikais, tačiau didesnio diskomforto renovacijos darbai nesukėlė. „Nė karto negavau skundo dėl modernizacijos darbų keliamų nepatogumų“, – pasakoja pašnekovas.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) Projektų administratorius, bendrijų steigėjas ir pirmininkas iš Kauno Leonardas Rajeckis atkreipia dėmesį, kad renovacijos metu darbai turėtų būti sustyguoti taip, kad juos vykdant būtų atsižvelgiama ir į mažus vaikus auginančių šeimų, ir į vyresnio amžiaus žmonių poreikius.
„Jeigu renovacijos metu gyventojai bus nuolat informuojami apie darbus, jų grafiką, nepatogumų jie. To tikrai įmanoma pasiekti. Tačiau svarbu palaikyti nuolatinį ryšį su rangovais. Be abejo, patogiausiai tai daryti per gamybinius susitikimus, kurie vyksta renovacijos metu prie daugiabučio. Aišku, labai daug priklauso ir nuo rangovų darbo kultūros – jeigu ji tinkama, jokių problemų tikrai nebūna“, – pasakoja renovacijos ekspertas.
Kas užims mažiausiai laiko?
Tarp mažiausiai laiko užimančių darbų pašnekovas įvardija langų keitimą – jis sukelia gyventojams mažiausiai nepatogumų, tačiau yra viena svarbiausių energinio efektyvumo priemonių, nes padeda užtikrinti butų ir viso namo sandarumą. „Beje, naujiena šioje srityje – galimybė montuoti langus į apšiltinimo sluoksnį ir taip pasiekti dar didesnių sutaupymų“, – komentuoja L. Rajeckis.
Daugiau laiko pareikalauja šildymo, karšto ir šalto vandens, buitinio ir lietaus nuotekų sistemų vamzdynų keitimas ir atnaujinimas. Ypatingai svarbus pačios šildymo sistemos perdarymas į dvivamzdę ar į kolektorinę sistemą su individualiu šilumos punktu, bei šildymo sistemos stovų subalansavimas.
„Pavyzdžiui, perdarant šildymo sistemą ir keičiant vamzdynus bei radiatorius, šie darbai vykdomi palaipsniui. Iš pradžių darbai atliekami vienoje namo arba laiptinės dalyje, po to – kitoje. Tad reikia pasiruošti, kad šie darbai nebus baigti per vieną dieną visame daugiabutyje. Paprastai gyventojų patogumui šių darbų grafikai turi būti pakabinti laiptinėje, gyventojai turi būti informuoti, kada statybininkai ateis keisti šių sistemų vamzdynų ir prietaisų. Jeigu renovacija vykdoma suderinus visų projekto dalyvių veiksmus, jokių staigmenų ir didesnių nepatogumų nei išoriniai, nei vidiniai namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai nesukels“, – sako L. Rajeckis.
