„Siekiame, kad žmonės nepainiotų kokybiško ir nekokybiško medaus“, – sakė Lietuvos bitininkų asociacijos prezidentas Žilvinas Šolys. Anot jo, bitininkų, prisijungusių prie asociacijos ir gaminančių reikalavimus atitinkantį medų, produkciją žymės šį faktą patvirtinantys ženklai.
Siekiant patenkinti vartotojų poreikius ir paskatinti maisto gamintojus gaminti griežtesnius kokybės reikalavimus atitinkančius produktus bei sukurti tokiems produktams didesnę vertę, ES lygiu reglamentuotos 4 maisto kokybės schemos.
„Prisiimti šią atsakomybę yra sudėtinga, nes susiduriama su įvairiomis sąlygomis. Tačiau tai daryti būtina. Lietuvoje gaminamo medaus kokybė yra itin aukšta, bet kaina kol kas yra tokia pat kaip ir prastesnio, nenatūralaus medaus. Užsienyje medaus kaina yra žymiai labiau išskirstyta“, – sakė Ž. Šolys.
Keliami ypatingi reikalavimai
„Nors kol kas ši iniciatyva nėra atsiperkanti, tai yra pagirtinas žingsnis. Daugiausia informacijos turime apie ekologiškus produktus. Ekologiški maisto produktai orientuojasi į kokybę ir įvairovę bei teritorijų išsaugojimą. Išskirtinės kokybės produktai – į produktų maistingumą bei tausojantį ūkininkavimą“, – sakė ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento kokybės politikos skyriaus vyriausioji specialistė Ausma Miškinienė,
Kokybės sertifikatus jau yra gavę 50 bitininkų. 12 bitininkų yra pateikę prašymus sertifikatams gauti.
Išskirtinės kokybės bitininkų medus yra gaminamas tik mediniuose aviliuose ir fasuojamas tik stiklinėje taroje. Taip pat tokiuose medaus produktuose nenaudojamos jokios papildomos medžiagos, modifikuoti priedai, bitės negali būti maitinamos įvairių pavidalų cukraus sirupais ar papildais medunešio metu. Išskirtinės kokybės medus negali būti gaminamas užterštose teritorijose, arti sąvartynų ar fabrikų (ne arčiau 3 km), magistralių (1500 metrų), krašto kelių (500 metrų).
„Šiandien vartotojui dar yra sunku išsirinkti medų bei už geresnę kokybę mokėti daugiau. Mes siekiame užtikrinti ūkininkams, norintiems prisijungti prie kokybės schemos, dalinę kompensaciją, padengiančią kokybės gerinimo išlaidas.
Parama, anot A. Miškinienės, yra nedidelė ir siekia apie 10 tūkst. litų vienam ūkininkui per metus. Išlaidos kompensuojamos tik pateikus dokumentus. Tikimasi, kad toks skatinimas padės per kelerius metus suburti nemažai kokybišką, sertifikuotą medų gaminančių ūkininkų.
Prie kokybės sertifikavimo schemos prisijungę bitininkai yra nuolat tikrinami, o pažeidus reikalavimus yra iš jos šalinami.
Eksporto mastai neaiškūs
Ž. Šolys sakė, kad centralizuoto medaus eksporto Lietuvoje nėra, todėl pasakyti, kiek iš Lietuvos išvežama medaus, negalima. „Pastaruoju metu susidomėjimas lietuviškais produktais auga. Šiandien vertinama tai, kas pagaminta arčiau namų“, – sakė Ž. Šolys.
Medaus kaina, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje yra apie 40 proc. mažesnė nei užsienyje. Tai lemia mažesnė perkamoji galia. Pasak Lietuvos bitininkų asociacijos prezidento, šio sezono lietuviško medaus kaina paaiškės rugpjūčio mėnesį. Šiuo metu medaus kaina svyruoja nuo 18 iki 28 litų.
Liepos mėnesį įvairiose sostinės vietose vyks „Pirmojo medaus šaukšto“ mugė. Renginiuose bitininkai siekia pristatyti savo produkciją bei užmegzti naudingų kontaktų. Čia bus renkama geriausias medus bei geriausia pakuotė.
Sertifikuoto medaus žymėjimas:
