Tokias tendencijas atskleidė antrą kartą atliktas Baltijos šalių sostinių namų ūkių pagrindinių išlaidų tyrimas. Paaiškėjo, kad keturių asmenų šeima, turinti nuosavą butą senos statybos name Vilniuje ir gaunanti vidutines 4 102 litų per mėnesį pajamas, maistui, būstui bei transportui išleidžia apie 1 789 litus. Būtent maistui tenka didžioji šios sumos dalis – 996 litai.
„Palyginti su išlaidomis būstui ir transportui, maisto kategorija yra lanksčiausia ir labiausiai gali būti optimizuojama. Tai patvirtina ir prekybos centrų taikomų akcijų metu gyventojų sutaupomos sumos“, − teigė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Pasak jos, apsipirkti yra darbas, taigi mokytis jį dirbti reikia visiems. Pagrindinė klaida, kurią daro pirkėjai, specialistės teigimu, yra neplanavimas.
Taigi, kaip, nuėjus į parduotuvę, efektyviai apsipirkti, neišleidžiant krūvos pinigų? O. Bložienė patarė šį procesą pradėti dar namuose. „Kad netektų 101-ąjį kartą ištarti: „Lyg ir nieko ypatingo nenusipirkau – tik būtiniausių maisto prekių, o šitiek išleidau!“, pirkti pradėkite dar neišėję iš namų. Žinodami, kokių maisto produktų likučių yra namie, turėdami aiškų pirkinių planą ir tikslų jų sąrašą, apsipirksite racionaliau“, – aiškino asmeninių finansų ekspertė.
Pirkinių sąrašą geriausia daryti ne paskutinę minutę, o nuosekliai jį pildyti visą savaitę ir prieš einant į parduotuvę tik dar kartą peržiūrėti – taip išvengsite spontaniškų ir nebūtinų pirkinių, iš anksto nenumatytų pagundų. Be to, planuoti prekių krepšelį padėtų ir iš anksto numatytas kelių dienų valgiaraštis.
„Apsipirkti patartina kartą per savaitę, o atsargas papildyti tik greitai gendančiais produktais. Kuo dažniau užsuksite į parduotuvę, juo labiau nepasiruošę, tuo didesnė tikimybė, kad išleisite daugiau ir įsigysite neplanuotų pirkinių“, – teigė O. Bložienė.
Sudarę pirkinių sąrašą, nesunkiai galite apskaičiuoti apytikslę sumą, kurios prireiks numatytiems produktams įsigyti. Tuomet galite ją koreguoti arba užsibrėžti limitą, kiek išleisite vieno apsipirkimo metu.
Prekybos tinklo „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis pritarė, kad šiandien parduotuvėse vis dažniau galima sutikti pirkėją su pirkinių sąrašu rankose. „Pirkėjai jau ne tik planuoja pirkinius, bet ir aktyviai naudojasi lojalumo programomis, seka nuolaidas, akcijas. Pavyzdžiui, antradieniais, senjorų dieną, kai visose „Iki“ tinklo parduotuvėse taikoma 10 proc. nuolaida pensininkams, sulaukiame maždaug trečdaliu daugiau garbaus amžiaus žmonių nei bet kurią kitą dieną“, – pasakojo jis.
Yra dar pora gudrybių: į parduotuvę eikite pavalgę, o didžiuosius „gundytojus“ , t. y. vaikus ir draugus, palikite namie.
„Vienas iš pagrindinių taupymo būdų – lyginti kainas. Pirmiausia lyginkite vienos rūšies skirtingų gamintojų produktų, pavyzdžiui, sviesto, kainas. Geriausia lyginti produkto 1 kg kainą, o ne vieno vieneto (pakuotės) kainą, nes vienoje pakuotėje gali būti 180 g, kitoje – 200 g sviesto. Žinoma, reikia atsižvelgti ir į produkto kokybę, nes taupyti sveikatos sąskaita nepatartina“, – atkreipė dėmesį asmeninių finansų ekspertė.
Jai pritarė ir prekybos tinklo „Iki“ atstovas. Pasak jo, nusprendus bent kai kuriuos produktus pakeisti pigesniais, vienas iš variantų – rinktis privačių prekių ženklų produktus, kurie skirti siekiantiesiems sutaupyti.
„Paprastai prekybos tinklo prekės ženklu pažymėtos prekės būna iki 20 proc. pigesnės nei identiškos žinomesnio gamintojo prekės. Mūsų „Cento“ prekės ženklu pažymėtus gaminius visuomet siūlome mažesne kaina nei parduodama analogiška kitų gamintojų produkcija“, – aiškino A. Petraitis.
Kad įsitikintumėte, jog prekybos centro ženklu pažymėti produktai kokybe ir skoniu nė kiek nenusileidžia gražiau įpakuotoms prekėms, „Iki“ atstovas siūlo namie pasidaryti aklą degustaciją. „Patikėkite, jos rezultatai nustebins“, – intrigavo jis.
