Ženklaus Sodros“ biudžeto deficito priešaušryje naujoji Lietuvos Vyriausybė turės rimtai pasukti galvą: ką daryti, kad „Sodros“ biudžeto deficitas nustotų augęs.
Priemones A. Kubilius jau turės pasirinkti pats, kadangi socialdemokratų Vyriausybė nesugebėjo sukurti ilgalaikės strategijos, kaip panaudoti „Sodros“ biudžeto perteklių. O priemonių buvo ir yra daug. Deja, ne visos išnaudotos.
Kaip perteklinis „Sodros“ biudžetas tapo deficitiniu
Iki 2008 m. pusė sumos, kuria buvo finansuojami privatūs kaupiamieji fondai, „Sodros“ biudžetui buvo kompensuojama iš valstybės biudžeto. Tačiau Valstybinio socialinio draudimo biudžeto 2008 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyta, kad jau tik 7,6 proc. bus kompensuojama iš valstybės biudžeto. Lėšų atitraukimas iš „Sodros“ biudžeto bei pensijų sistemos rezervo fondo nebuvimas sąlygojo tai, kad „Sodros“ biudžetas pajuto reikšmingą finansavimo trūkumą.
Nuo 2001 m. „Sodros” biudžetas augo: jei 2001 m. gauta 10,6 mln. Lt. pajamų daugiau nei išlaidų, tai 2007 m. – jau 476 mln. Lt. Deja, dėl Vyriausybės netoliaregiškos politikos planuojant išlaidas, 2008 m. „Sodros“ biudžeto perteklius bus tik apie 0,6 mln. Lt. Ir tai dar ne pabaiga, nes dabartinė finansų krizė gali ištirpdyti ir šį kuklų perteklių, o 2009 m. jau reikės imtis radikalių priemonių kovojant su besiartinančiu ženkliu „Sodros” biudžeto deficitu.
Lietuva nuo ES valstybių – senbuvių (Prancūzija, Vokietija, Belgija ir kitos) skiriasi tuo, kad iki 2020 m. buvo prognozuojamas biudžeto perteklius, kurį vėliau pakeis didelis jo deficitas. Dėl ekonomikos augimo ir biudžeto pertekliaus Lietuva nebuvo priversta ieškoti skubių sprendimų ir turėjo galimybę vykdyti kitokio pobūdžio pensijų sistemos reformas nei Europos Sąjungos ; valstybės. Tačiau jokių realių reformų, įtvirtinančių „Sodros” biudžeto perteklių, nebuvo įvykdyta. Priešingai, valstybinio socialinio draudimo dalis buvo sumažinta privačių kaupiamųjų fondų sąskaita. Kam tai naudinga? Daugiausia naudos iš tokio „Sodros“ privatizavimo gavo privatūs pensijų fondai.
Ar galima privatizuoti „Sodrą“?
Ekonomisto R. Lazutkos nuomone, nei viena iš Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalių neprivatizuoja turimų socialinio draudimo ar valstybinių pensijų sistemų, nes nesitiki tokiomis reformomis padidinti pensijų ar sumažinti esamų pensijų sistemų kaštų.
Kitas ekonomistas P. Gylys teigia, kad privačiam pensijų fondui bankrutavus arba jų investicijoms nenusisekus, būsimasis pensininkas gali likti be nieko arba su simboline pinigų suma rankose.
Negalima privatizuoti valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos, kadangi nėra aiškių įrodymų, ar kaupiamųjų pensijų sistema, kuri finansuojama socialinio draudimo įmokų pagrindu, padidins pensijų dydį. Europos Sąjungos (Ispanija, Suomija, Prancūzija ir kitos) valstybės neprivatizuoja turimų socialinio draudimo ar valstybinių pensijų sistemų, nes nesitiki, kad tokiomis reformomis galima padidinti pensijas ar sumažinti esamų pensijų sistemų administravimo kaštus. Buvo tik keletas nesėkmingų bandymų Pietų Amerikos valstybėse: pavyzdžiui, Čilėje pensijų administravimą perdavus į privačias rankas, pensijų dydis išliko mažas, o valstybės išlaidos pensijoms ženkliai padidėjo.
Be to, privačių pensijų sistemos įvedimas susijęs su lėšų atitraukimu iš „Sodros“, dėl to šias lėšas ir toliau turės kompensuoti valstybė, kadangi valstybė laiduoja teisę į pensijas (Konstitucijos 52 str.).
Taigi, geriau pamiršti „Sodros“ privatizavimo idėją ir didinti valstybinio socialinio draudimo sistemos svarbą, skaidrumą bei informuoti žmones apie „Sodros” pensijų dydį bei garantijas.
Nepavykę bandymai
Socialdemokratų Vyriausybė pabandė „Sodros“ biudžeto deficito problemą išspręsti lengviausiu keliu – tiesiog padidinus įmokas „Sodrai“. Šis būdas gali būti taikomas tik tada, jeigu dėl įmokų didinimo susitars socialiniai partneriai, tačiau įmokų didinimas gali reikšti, tai, kad sumažės valstybės tarptautinis konkurencingumas. Šiam būdui Lietuvos socialiniai partneriai jau nepritarė.
Kitas nepavykęs bandymas - pensijų rezervo fondo įsteigimas. Toks fondas galėtų sušvelninti ateities demografinių problemų sąlygotą pensijų sistemos finansavimo trūkumą. Tačiau pabijota tokį rezervo fondą įsteigti dėl to, kad šio rezervo pinigai politiniu sprendimu galėtų būti panaudojami kitiems tikslams. Taigi, esant „Sodros“ biudžeto deficitui, Lietuvos politikai šią progą jau praleido.
Ką daryti A. Kubiliui?
Pasaulio banko ekspertai, įvertinę Lietuvos pensijų sistemos reformų perspektyvas, teigia, kad jeigu mokesčių tarifai nesikeis, reikės svarstyti galimybes įgyvendinti ir kitas reformas – ilginti pensinį amžių, numatyti dalyvavimo neįgalumo programose apribojimus, apriboti tam tikrus valstybinės pensijų sistemos elementus, pavyzdžiui, atsisakyti bazinės pensijos indeksavimo pagal atlyginimą.
Europos Komisija pažymi, kad sėkminga pensijų sistemos reforma – tai užimtumo didinimas, aiškus ryšys tarp sumokėtų įmokų ir gaunamų pensijų, pensijų sistemų modernizavimas atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius ir pensijų sistemos valdymo tobulinimas. Pensijų sistemos reformos turi būti vykdomos pagal parengtą ilgalaikę reformos strategiją, o privačių pensijų schemos neturi sumažinti valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos garantuojamų pensijų pakankamumo.
Reformuojant pensijų sistemas, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad reformos turi būti vykdomos atsižvelgiant į tarptautinius reiškinius ir remiantis ES institucijų rekomendacijomis, siekiant tarptautinio konkurencingumo. Taip pat reformos turi būti nuolatinės: įgyvendinamos reformos turi sietis su planuojamomis.
Patarimai aiškūs. Kaip juos pritaikyti Lietuvoje? Galimi tokie variantai:
1. Didinti pensinį amžių. Pensinio amžiaus didinimas susijęs su būsimo gyvenimo trukmės didėjimu ir galimu vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo skatinimu. Tai realus variantas. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad pensinio amžiaus padidinimas penkeriais metais valstybei leistų sutaupyti finansinių lėšų ekvivalentą, lygų 2,1 proc. nuo BVP.
2. Skatinimas dalyvauti privačiuose pensijų fonduose. Tokia strategija pradėta taikyti beveik visose ES valstybėse. Skatinimas dalyvauti pensijų fonduose visų pirma susijęs su atitinkamų mokesčių lengvatų suteikimu dalyvaujantiems asmenims. Nors jis ir gali būti nepopuliarus šiandienos finansinės krizės sąlygomis, tačiau žmonėms turi būti sudarytos realios galimybės pasididinti savo pensiją.
3. Asmenys turi būti nuolat informuojami apie įgytas teises į pensiją. Tik profesionaliai įvertinęs gautą informaciją, asmuo gali padaryti teisingą sprendimą rinkdamasis tarp įvairių pensijų sistemų. Turi būti sukurta pensijų kaupimo dalyvių švietimo sistema ir teikiama informacija apie prognozuojamą valstybinio socialinio draudimo pensiją.
4. Kaupiamųjų pensijų sistemos reforma dėl joje dalyvaujančių asmenų teisėtų lūkesčių principo turi būti tęsiama, tačiau rekomenduojama apriboti asmenų, kuriems iki pensijos liko mažiau kaip 10 m., dalyvavimą kaupiamųjų pensijų sistemoje.
Negalima pamiršti ir kitų su pensijų sistemos veikla susijusių priemonių: daugiau į darbo rinką įtraukti jaunimą ir moteris, nustatyti lankstesnes darbo sąlygas (dalinis darbas, nenuolatinis darbas ir kt.), didinti pasitikėjimą pensijų sistema, plėsti socialinių paslaugų tinklą ir kt.
Būsimo premjero pasirinkimas: racionalus ekonomistas ar bevalis politikas
Lietuvos pensijų sistema neatitinka šios dienos ekonominių bei socialinių sąlygų, kadangi, augant ekonomikai, nebuvo sukauptas finansinis rezervas, kuris bent iš dalies kompensuotų gresiantį pensijų sistemos deficitą ir leistų kurti ilgalaikius finansinius planus. Vietoje to, buvo didinamos išmokos pagal politinę valią, o ne pagal ekonominius skaičiavimus.
Naujoji Vyriausybė turi suprasti, kad neefektyviai vykdant reformas, orientuotas į trumpalaikius tikslus, pensijų sistemos kurį laiką gali sėkmingai veikti, tačiau vėliau vis tiek teks grįžti prie pensijų sistemos reformų, o pavėluotos reformos gali kainuoti brangiau. Tokią situacija jau turime. Kam kartoti klaidas?
Socialinių mokslų daktaras doc. Audrius Bitinas
