Sunkmečiu ištuštėjo kaimo turizmo sodybos. Gargždų turizmo informacijos centro duomenimis, mažosios sodybos šiemet beveik nesulaukė klientų, o didžiųjų, organizuojančių pobūvius, pajamos, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo perpus.
Tačiau kaimo turizmu užsiimantys verslininkai rankų nenuleidžia: vieni šalia turizmo verslo imasi papildomos veiklos, kiti verslą perorientuoja tik sezono metu. Kol kas bankrutuoti rajone nesirengia nė viena turizmo sodyba. Priešingai - registruojasi naujos sodybos bei turizmo stovyklos.
Ieško pigių paslaugų
Klaipėdos rajone veikia 26 kaimo turizmo sodybos, ne viena jų šia veikla užsiima 10 ir daugiau metų.
"To anksčiau nebuvo, kad žmonės, rinkdamiesi poilsį kaime, domėtųsi vien tik kaina - kad kuo pigiau, nesvarbu, ką gali pasiūlyti sodyba", - sakė kaimo turizmo sodybos "Prie šaltinio" savininkas Gintautas Rusteika. Pasak verslininko, pirmieji du šių metų mėnesiai buvo nelengvi - klientų srautas gerokai sumažėjo. Tačiau artėjantis sezonas teikia vilčių.
"Jau dabar žmonės skambina, užsisakinėja sodybą vasarai. Nemanau, kad sunkmetis paveiks vandens turizmo populiarumą, žmonės norės kaip ir anksčiau ilsėtis gamtoje, plaukti baidarėmis Minijos upe. Juolab kad toks poilsis yra pigus", - įsitikinęs G. Rusteika. Sunkmečio įtaką verslui, anot jo, kaimo turizmo sodybos vėl pajusiančios spalio - lapkričio mėnesiais.
Pristatydami vasaros sezono pradžią, vandens turizmo entuziastai gegužės 16-17 dienomis rengia plaukimo dvivietėmis baidarėmis maratoną Minijos upe nuo Stonaičių (Plungės r.) iki Mingės kaimo (Šilutės r.). Jame gali dalyvauti visi mėgstantys baidarių sportą, susibūrę į aštuonių žmonių komandą. Vasaros pabaigoje vyks ir tradicinė baidarių bei kanojų Minijos žemupio regata, kurią organizuoja Gargždų turizmo informacijos centras.
Kuriasi naujos sodybos
Nors kaimo turizmui dabar ne patys geriausi laikai, tačiau registruojasi ir naujos sodybos. Pasak Gargždų turizmo informacijos centro direktorės Daivos Buivydienės, šiuo metu įregistruotos 3 naujos sodybos Svencelėje, Ginduliuose, taip pat registruojasi turizmo stovyklos - jų iš viso rajone jau yra 8.
"Turizmo stovyklos nėra naujas dalykas, tačiau jos yra gana populiarios. Ypač jas mėgo įmonių kolektyvai, šeimos. Tokiose aikštelėse yra visos paslaugos: sporto aikštynai, vandens telkiniai, pirtelės, kai kur pastatyti laikini nameliai. Kai kurios stovyklos yra panašios į kempingus ir dažnai įrengiamos šalia kaimo turizmo sodybų, - sakė D. Buivydienė.
- Suplanavę verslą ankstesniais metais, kaimo turizmo entuiziastai dabar yra priversti įgyvendinti sumanymus, nenutraukti veiklos, nors pajamų investicijoms ir verslo plėtrai gerokai sumažėjo. Verslininkai ieško būdų, kaip išsilaikyti: vieni ketina turizmo paslaugas teikti tik sezono metu, nes žiemą šildyti tuščias patalpas, samdyti darbuotojus yra nuostolinga. Kiti imasi pelningesnės veiklos, nors pirčių ir pobūvių salių neuždaro - pavyzdžiui, imasi auginti ekologiškai švarias daržoves. Ypač sunku mažoms sodybėlėms - jos beveik nesulaukia klientų. Tačiau negirdėjome, kad kas nors ruoštųsi skelbti bankrotą. Per daug įdėta darbo, lėšų, kad uždarytų sodybą. Daugeliui vilčių teikia artėjantis vasaros sezonas".
Su papildomais sunkumais susiduria tie kaimo turizmo verslininkai, kurie yra pradėję Europos Sąjungos finansuojamus projektus. Ne visi išgali mokėti net palūkanas bankui, kadangi neplanavo, kad šiemet liks beveik be pajamų. Pasak D. Buivydienės, iš 4 verslininkų rajone, pradėjusių įgyvendinti turizmo plėtros projektus, trys sustabdė veiklą. Gegužės mėnesį verslininkai gali teikti paraiškas naujos kaimo turizmo sodybos įkūrimui ir verslo plėtrai ES struktūriniams fondams nuo 200 tūkst. litų ir net iki 1,2 mln. litų vertės projektams. Tačiau, anot Gargždų turizmo centro direktorės, kiekvienas turi atsakingai pasverti, ar pakaks savų lėšų investuoti ir mokėti palūkanas, nes kol projektą pasieks kompensuojami pinigai iš paramos fondų, praeis nemažai laiko.
Kad investicijos į turizmo plėtrą atneša naudą ne tik patiems verslininkams, bet ir visam regionui, įrodo Drevernos prieplaukos pavyzdys. Pernai pastatyta per 10 mln. litų kainavusi prieplauka šiemet pradės pirmąjį savo sezoną - joje šią vasarą jau švartuosis jachtos, pramoginiai laiveliai. Sezono pradžią planuojama pažymėti didele švente birželio 6 dieną, į ją perkeliant ir tradicinę dreverniškių žvejų šventę.
"Pastačius prieplauką Drevernoje, sujudo vietos verslininkai. Žvejybiniai botai pertvarkomi į pramoginius laivelius, atsiranda turistų apgyvendinimo vietų, plečiamos maitinimo paslaugos. Dreverna išties aktyviai ruošiasi artėjančiam vasaros sezonui", - sakė D. Buivydienė.
Jolanta Beniušytė
