Šiųmetes kaimo turizmo paslaugų teikėjų viltis atsigauti po kelerių metų merdėjimo į šipulius daužo pasikeitusi mokesčių tvarka.
Pernai daugiau lankytojų sulaukusios kaimo turizmo sodybos šiemet tikėjosi, kad dar labiau atsigaus. Tačiau joms iš peties smogė nuo gegužės įsigaliojantys apribojimai. Anot kaimo turizmo atstovų, dirbančių pagal verslo liudijimus, ne tik dėl neadekvačios mokesčių naštos, bet ir dėl mokesčių taikymo neaiškumų nedidelės sodybos gali pasitraukti iš rinkos.
Iš mažųjų atims duoną
„Kaimo turizmo sektoriuje – panika. Žmonės emociškai palaužti. Jau gavome pirmuosius signalus, kad kai kurios sodybos ketina užsidaryti“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) tarybos pirmininkas Vytis Štelbys. Pagal verslo liudijimus dirbantiems kaimo turizmo paslaugų teikėjams, kurių pajamos iš juridinių asmenų viršys 10 proc. visų metinių pajamų, teks didesnė mokesčių našta, jų skaičiavimo tvarka bus painesnė.
Didėjant pajamoms iš juridinių asmenų reikės įregistruoti individualią veiklą ir sumokėti 5 proc. gyventojų pajamų mokestį, taip pat būtų taikomi 28,5 proc. socialinio draudimo ir 9 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifai.
LKTA informuoja, kad dėl tokių pokyčių gyventojui, kuris kaimo turizmo veiklą vykdo įsigijęs verslo liudijimą ir gauna 50 tūkst. Lt metinių pajamų, mokesčių našta padidėtų daugiau negu dvigubai. „Didelės sodybos neprapuls, tačiau iš mažųjų bus atimta duona. Pajamos iš juridinių asmenų ne tiek svarbios vasarą, tačiau žiemą, kai prasideda sąstingis, jos – vienintelis išsigelbėjimas. Tai dar vienas įrodymas, kaip smaugiamas smulkusis verslas, nors viešai valdžia deklaruoja, kad jį remia“, – apmaudo neslėpė V.Štelbys. Anot jo, apie pusę LKTA priklausančių sodybų teikia smulkaus ir vidutinio kaimo turizmo verslo paslaugas.
Pasiūlymus ignoruoja
V.Štelbys aiškino, kad kaimo turizmo sodybų šeimininkus trikdo ne tik auganti mokesčių našta, bet ir mokesčių skaičiavimo neaiškumai. „Tam tikrais atvejais atsiranda dvigubas apmokestinimas. Kaip turint verslo liudijimą ir individualios veiklos pažymą atskirti sąnaudas fiziniams ir juridiniams asmenims? Kyla ir kitų klausimų, į kuriuos kol kas neatsako nei mokesčių inspektoriai, nei Finansų ministerija. Kvietėmės konsultantus, tačiau ir jie atsakymų neturi“, – tvirtino LKTA tarybos pirmininkas.
LKTA pasiūlė diferencijuoti kaimo turizmo paslaugų teikėjus pagal jų gaunamas pajamas. Siūlyta tiems, kurių metinės pajamos siekia iki 50 tūkst. Lt, palikti galioti iki šiol buvusią apmokestinimo tvarką – verslo liudijimus. Jei pajamos išauga iki 80 tūkst. Lt, individualios veiklos apmokestinimas taikomas tada, kai pajamos iš juridinių asmenų –
50 proc. Nuo gegužės 1 d. įsigaliojusi tvarka tiktų toms sodyboms, kurių apyvarta dar didesnė.
LKTA prezidentas Linas Žabaliūnas įsitikinęs, kad šiame sektoriuje taikyti apribojimus dirbantiesiems pagal verslo liudijimus visiškai nepagrįsta. „Jiems leisti gauti tik 10 proc. pajamų iš įmonių prasilenkia su realybe. Tereikia vieno įmonės užsakymo ir mažų sodybų pajamos viršys šį nustatytą dydį“, – aiškino jis.
Finansų ministerija anksčiau skelbė, kad verslo liudijimas turi būti skirtas tik veiklai su galutiniais vartotojais. Kaimo turizmo sodybų šeimininkai pabrėžia, kad tiek pavieniai poilsiautojai, tiek įmonių darbuotojai – galutiniai jų paslaugų vartotojai. „Perpardavimo paslaugos čia neegzistuoja“, – teigė L.Žabaliūnas.
Pasak V.Štelbio, dabar jau pabrėžiama, kad verslo liudijimas skirtas tik darbui su fiziniais asmenimis, tačiau niekas nepaaiškina, kokiomis nuostatomis toks teiginys pagrindžiamas. „Finansų ministerijos atstovai nenori gilintis į mūsų situaciją. Siūlėme bent atidėti naujos tvarkos galiojimą, kol tiek neaiškumų. Tačiau mūsų negirdi“, – apgailestavo LKTA tarybos pirmininkas.
Gelbsti įmonės ir emigrantai
Po kelerių metų sąstingio kaimo turizmas pernai pasijuto atsigaunąs. LKTA duomenimis, šio sektoriaus apyvarta, priklausomai nuo regiono, išaugo nuo 5 proc. iki 10 proc. Tačiau L.Žabaliūnas pabrėžia, kad rinkoje padaugėjo kaimo turizmo paslaugų teikėjų, todėl ne visų sodybų pajamos išaugo.
LKTA narių apklausos duomenimis, pernai 52 proc. kaimo turizmo sodybų sulaukė daugiau lankytojų nei 2010 m., 37 proc. sodybų lankytojų sumažėjo, o 12 proc. sodybų šeimininkų pokyčių nepajuto. Apklausa parodė, kad 26 proc. respondentų tikisi šiemet sulaukti daugiau lankytojų nei pernai, 41 proc. mano, kad lankytojų bus mažiau, o 34 proc. apklausos dalyvių permainų nenumato.
Kaimo turizmo paslaugų teikėjai nesitiki sodybose sulaukti daugiau vietos poilsiautojų, nes jų pinigines ištuštino šilumos mokesčiai, išaugusios degalų ir maisto kainos. Kaimo turizmą gelbsti įmonių ir lietuvių emigrantų rengiami pobūviai bei šventės. „Pas mus savaitgaliais vyksta įvairūs renginiai, apie 80 proc. jų užsako emigrantai iš Airijos, Anglijos, Norvegijos. Jie čia kelia vestuves, švenčia tėvų jubiliejus, kitas šventes“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo kaimo turizmo sodybos „Medžiotojų sostinė“ šeimininkas Vidas Silvestravičius.
„Medžiotojų sostinę“ renkasi ir įmonės bei organizacijos. Tačiau, anot kaimo turizmo sodybos savininko, tokių renginių taip pat sumažėjo arba jie yra kuklesni. „Krizės metu nebeliko buvusių madingų įmonių renginių, skirtų darbuotojams motyvuoti. Dabar jų šiek tiek vėl atsiranda, nes pradedama branginti specialistus“, – teigė V.Silvestravičius.
Anot „Medžiotojų sostinės“ šeimininko, kaimo turizmui atsigauti neleidžia padidinta mokesčių našta, brangstantys energijos ištekliai bei kitos sąnaudos. „Nepalyginsi, ką galėjome iki krizės ir dabar. Šiandien dirbame, kad tik bankams grąžintume paskolas. Plėtrai ir atsinaujinimui, kuris jau būtinas sodyboms, lėšų nėra“, – teigė jis.
Deda viltis į turistus iš Rusijos
Kaimo turizmas daug vilčių deda į turistus iš Rusijos. Jau pernai buvo daugiau šios šalies poilsiautojų, kurie aplenkė mūsų krašte ilsėtis mėgstančius vokiečius. LKTA duomenimis, užsieniečiai sudaro iki 10 proc. kaimo turizmo sodybų lankytojų. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad pernai kaimo turizmo sodybose apsilankė 252,8 tūkst. poilsiautojų, iš jų 20,6 tūkst. – užsieniečių. Daugiausia jų buvo iš Latvijos, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos. Anot L.Žabaliūno, Europoje kaimo turizmo paslaugomis naudojasi vidutiniškai 15–20 proc. užsieniečių.
„Labai stengiamės pritraukti užsienio turistus, ypač rusus. Praeitą savaitę Maskvoje, Jurgio Baltrušaičio namuose, buvo pristatytos mūsų kaimo turizmo paslaugos. Į pristatymą buvo atvykę 120 turizmo operatorių. Tai jau trečias asociacijos renginys pristatant šias paslaugas Rusijoje“, – aiškino L.Žabaliūnas.
Pasak jo, svečiams iš Rusijos kuriamos specialios paslaugos – nuo vizų gavimo iki pažintinio poilsio. Daug sodybų siūlo išskirtines paslaugas, susijusias su kulinariniu ir etnografiniu paveldu, kurios itin patrauklios užsieniečiams. Štai Dzūkijos nacionaliniame parke yra keletas sodybų, kurios pristato senuosius dzūkų darbus. Čia galima pamatyti, kaip auginami grikiai, susimalti miltų ir išsikepti grikinę babką. Patrauklūs edukaciniai duonos kepimo užsiėmimai ir kt.
V.Silvestravičius pasakojo, kad Lietuvos kaimo turizmo sodybose apsilankę Rusijos žurnalistai buvo sužavėti. „Jie stebėjosi, jog turime puikią infrastruktūrą, labai patrauklių ir įvairių sodybų – tikrą perlą, kurio tinkamai nereklamuojame. Be to, rusai puikiai atsimena ir vertina skanų lietuvišką maistą“, – pasakojo kaimo turizmo sodybos savininkas.
Tačiau Rusijos turistai, norintys atvykti į mūsų kaimo turizmo sodybas, turi įveikti ne vieną kliūtį. „Pirmiausia ilgai reikia laukti vizų. Be to, nedraugišką aplinką kuria politikai“, – dėstė V.Silvestravičius. „Medžiotojų sostinės“ šeimininko įsitikinimu, be valstybinių institucijų pagalbos kaimo turizmo paslaugų teikėjai vieni nepajėgūs pritraukti daugiau užsieniečių.
Komentarai
Negalima lyginti su viešbučių verslu
Edmundas Pupinis, Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas
Paraginome Finansų ministeriją atsižvelgti į LKTA pasiūlymus, tačiau atsakymų dar neturime. Mums suprantami kaimo turizmo atstovų pateikti motyvai. Tenka įrodinėti, kad dalis kaimo turizmo verslo – smulkus ir sezoniškas verslas, kurio negalima lyginti su viešbučių verslu.
Kaimo turizmo išskirtinai nepristato
Dalius Kontrimavičius, Valstybinio turizmo departamento atstovas ryšiams su žiniasklaida
Lietuva su visais savo turistiniais produktais ir paslaugomis, įskaitant atostogas kaimo turizmo sodybose, yra pristatoma įvairiuose renginiuose užsienyje. Tokios iniciatyvos turistams pritraukti šiais metais jau įgyvendintos Maskvoje, Sankt Peterburge ir Kaliningrade, Kijeve, Minske, Tel Avive, Osle, Helsinkyje. Verslo misijose ar turizmo parodose užsienio šalyse visi turizmo paslaugų teikėjai gali prisistatyti individualiai ar bendradarbiaudami su savo rajono turizmo informacijos centrais. Ypač gražų tokio bendradarbiavimo pavyzdį neseniai Minske parodė ežerais ir kaimo turizmo sodybomis garsus Molėtų rajonas.
Vida Tavorienė
