Į Veprių ambulatoriją bendrosios praktikos slaugytoja Z.Barkauskienė atvyko beveik prieš keturis dešimtmečius, gavusi paskyrimą po studijų. „Kol nebuvau sukūrusi šeimos, gyvulių nelaikiau, bet ištekėjusi iš anytos kraičio gavau veršiuką. Dovanodama gyvulį, vyro mama man palinkėjo, kad jį gražiai auginčiau. Nuo tada ir pradėjau laikyti gyvulius. Gimus dukrai, karvės reikėjo dėl šviežio pienelio“, – pasakojo moteris. Šeimai sulaukus antrosios dukros, ji neatsisakė darbo nuosavame ūkelyje. „Mano ir vyro algos buvo mažos, o pagausėjus šeimai poreikiai tapo didesni, todėl dėl „ilgesnio lito“ laikiau net 4 karves. Jas ir laikau iki šių dienų“, –pasakojo bendrosios praktikos slaugytoja.
Valgo tai, ką užsiaugina
Zita pasakojo, kad ganyklos, kuriose laikė karves, buvo net už 3 kilometrų. Šį atstumą jį įveikdavo dviračiu. Tam, kad laiku spėtų į ambulatoriją, Zita keldavosi ketvirtą valandą ryto, pamelždavo karves, atšaldydavo pieną ir jį nuveždavo į supirkimo punktą. „Tada su gyvuliais buvo vargo. O dabar manęs niekas neverčia jų laikyti, bet ganyklos – arti namų, turime nusipirkę nemažai technikos ir labai norime valgyti natūralius produktus, todėl laikau karves, paršelius, vištas“, – dėstė pašnekovė. Pastaraisiais metais Zita sumažino gyvulių skaičių, nes vyro Algirdo sveikata suprastėjo ir jis negali dirbti tiek, kiek anksčiau. Z.Barkauskienė prižiūri dvi karves ir vieną veršelį. „Rūpesčių ir šiais keliais gyvulėliais užtenka. O kur dar daržai, kuriuos reikia nuolat ravėti, šienapjūtė? Tik spėk suktis. Paaugintą veršelį planuojame parduoti“, – pridūrė pašnekovė. Ji nesupranta dejuojančių, kad kaime gyventi sunku. Moteris tikina, kad netingintys dirbti ir turintys nors kiek žemės kaime niekada neprapuolė ir neprapuls.
Nejaučia metų naštos
Moteris sakė, kad gyvendama Vepriuose ji pakeitė net tris gyvenamąsias vietas. Sukūrę šeimą, Zita ir Algirdas gyveno prastame namelyje, vėliau – bute, o dabar turi savo pastogę. „Dideliame name likome dviese su vyru. Prie namo reikia daug ką patvarkyti, todėl stengiuosi, dirbu, nes visą gyvenimą buvau įpratusi nesėdėti sudėjusi rankų“, – kalbėjo darbšti moteris. Barkauskų dukros baigė mokslus ir pakėlė sparnus – išvažiavo iš Lietuvos. Abi gyvena Anglijoje, ten gyvena ir Barkauskų anūkė. Pasak Veprių ambulatorijos bendrosios praktikos slaugytojos, rugsėjį jai būtų metas į pensiją, tačiau įsigaliojus naujiems įstatymams dar teks padirbėti iki pavasario. Nors Zita save vadina „pensininke be penkių minučių“, amžiaus naštos ji nejaučia. Moteris jau du kartus pabuvojo Anglijoje, pasisvečiavo pas dukras.
Augina ir javus, ir braškes
Barkauskai turi 3,5 ha savos žemės, dar 4 ha nuomoja. Sutuoktiniai 2 ha žemės skyrė javams, 30 arų – bulvėms, likusią žemę – pievoms. Nors auginti gyvulius Zitai nelengva, jų parduoti moteris neketina. Ji mano, kad išėjusi iš darbo turės daugiau laiko prižiūrėti gyvulius. „Įpratau ir atrodo, kad be gyvulių negalėsiu gyventi“, – pabrėžė pašnekovė. Zita kruopščiai tvarko ir daržą, kuriame nerasi nė vienos piktžolės. Ji augina kopūstus, burokėlius, morkas, svogūnus ir kitas daržoves. Turi ir šiltnamį. Moteris jau skanauja pačios užsiaugintų žemuogių, braškių. Ne vienus metus augina vasarines avietes, juoduosius serbentus, braškių ir aviečių hibridus – braškines avietes ‘Rozalinda’. Zita ekologiškai išaugintas uogas užšaldo šaldiklyje ir jomis vaišina dukras bei anūkę, kai šios atvyksta į Lietuvą.
Mėgsta augalus
Laisvalaikiu Zita mėgsta tvarkyti namų aplinką. Vyras padeda jai nupjauti pievutę, o ji sodina gėles. Labiausiai moteriai patinka paprastos ir vijoklinės rožės, įvairiaspalvės tulpės, kvapnūs bijūnai. Nužydėjus tulpėms, ji sodina žemaūgius serenčius. Balkoną vasarą papuošia surfinijomis. Aplink jį suformuota graži vynuogių pavėsinė. Namą juosia tanki kaulenių gyvatvorė. Z.Barkauskienė pasakojo, kad dekoratyvinis augalas kaulenis atsparus šalčiui, sausroms, užterštam orui, lengvai dauginamas auginiais ir sėklomis, lengvai formuojamas. Šalia gyvatvorės pasodinti kiti gražiai žydintys krūmeliai. Išnešti į lauką per vasarą lauke sustiprėja amariliai, o rudenį kambaryje jie pražysta įspūdingais raudonos ir baltos spalvos žiedais. Augalus mėgstančios Z.Barkauskienės namuose nemažai gėlių. Auga vešlus papartis, „pinigų medžiu“ vadinamas zamiokulkas, kaktusai, alavijai, įvairios svogūninės gėlės. Veprių ambulatorijos bendrosios praktikos slaugytoja sakė, kad laisvalaikio lieka mažai, o vasarą jo visai nėra. Televizoriaus Zita nežiūri. Sekmadieniais Švč. Mergelės Marijos Rožinio bažnyčio
je
ji eina klausyti šventų mišių. Ypatingų bažnytinių švenčių metu moteris pasipuošia tautiniais drabužiais ir dalyvauja bažnytinėse procesijose.
Z.Barkauskienės patarimai laikantiems karves
Verta rinktis tik lietuviškų veislių karves – Lietuvos juodmarges ir žaląsias. Pastaruoju metu laikau žaląsias karves, nes jų pienas yra geresnės kokybės – riebesnis ir skanesnis. Juodmargių pienas liesesnis.
Karvės nesirgs ir bus sveikos, jei sočiai jas šersite ir laiku girdysite. Visada gyvuliams duokite tik kokybiško šieno ir miltų. Į pašarus karvėms reikia dėti ir priedų. Jei ketinate įsigyti telyčią, pirkite tik pieningos karvės palikuonę.
