Karolis Birgilas
JAV vyriausybė galbūt nusitaikė į privačiausius piliečių duomenis. Miglotoje istorijoje neaišku, ar interneto kompanijos duomenis pateikė savanoriškai ir ar amerikiečiai paaukos dalį privatumo dėl saugumo. Birželį žiniasklaidoje pasirodė skandalinga naujiena, kad JAV vyriausybė turi priėjimą prie didžiųjų interneto bendrovių serverių. Skelbta, kad Nacionalinė saugumo angentūra (NSA) ir Federalinis tyrimų biuras (FTB) naudodamiesi šia prieiga gali sekti kiekvieno asmens veiklą internete, stebėti įkeliamas nuotraukas, pokalbius ir elektroninius laiškus.
Jei žino trys – nebe paslaptis
Žinia nebūtų sulauksi tokio ažiotažo, tačiau konkrečiai buvo įvardytos bendrovės, kurios galbūt leido NSA naršyti jų serverius. Vyriausybės dėmesio sulaukė tokios Silicio slėnio kompanijos kaip „Microsoft“, „Yahoo“, „Google“, „Facebook“, „Apple“, „Skype“ ir „YouTube“. Ko gero, neatsirastų piliečių, manančių, kad valdžia jų negalėtų sekti. Vis dėlto dažnas įsivaizduoja klasikinį Holivudo scenarijų: vyrai juodais akiniais, klausymosi įrangos pilnas automobilis ir fotoaparatai didžiuliais objektyvais.
Šiandien padėtis kitokia, nes piliečiai patys noriai dalijasi informacija socialiniuose tinkluose ir bendrauja su draugais. Būtent dėl pasitikėjimo sparčiai išsiplėtė save kadaise tik vadinamaisiais startuoliais vadinę „Facebook“, „Google“ ir „YouTube“. Vartotojai bendrauja su draugais, taigi ir informacijos pobūdis išlieka atviras. Atrodo, kad JAV vyriausybė nusitaikė į pačius privačiausius informacijos klodus. Jie svarbūs ne tik vyriausybei, o ir patiems piliečiams dėl savo populiarumo.
Taikusis „išdavikas“
Birželio pradžioje buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) analitikas Edwardas Snowdenas dienraščiams „The Washington Post“ ir „The Guardian“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame atskeidžiama, kaip ir kokiu mastu, pasak jo, JAV seka nekaltus piliečius. E. Snowdenas buvo žmonių, kurie dalyvavo specialioje programoje PRISM, grupėje. Programos principas yra paprastas: ji surenka informaciją iš pasirinktų sektorių, ją sistemina ir išsaugo duomenų bazėje. Buvęs analitikas sakė, kad ši duomenų bazė kiekvienais metais didėja, nes yra surenkama visų piliečių informacija. Vadinasi, galima sekti bet kurį asmenį nuo paprasto amerikiečio iki prezidento.
E. Snowdenas paaiškino, kad programa yra skirta įtartiniems asmenims sekti, siekiant užtikrinti kitų piliečių saugumą. Tačiau pakanka vieno neatsargaus pokalbio, kuris analitikams gali sukelti įtarimą, ir bus atkasta visa asmens istorija: jo pokalbiai, laiškai, dokumentai. „Vienintelis mano motyvas informuoti visuomenę, kas yra daroma jos vardu ir kas daroma prieš ją“, – paviešintame pokalbyje sakė jis.
Dvipusis ryšys
JAV žiniasklaidos šaltinių teigimu, tik socialinis tinklapis „Twitter“ nesutiko atverti „tarnybinio įėjimo durų durų“ JAV vyriausybei. Kiti interneto milžinai atsisakė komentuoti situaciją, neva leidžia NSA prieiti prie savo serverių. Beveik visos bendrovės tvirtino, kad teismo nurodymu galėtų teikti asmenų informaciją vyriausybei, tačiau tik tiek. JAV prezidentas Barackas Obama šiuo klausimu nebuvo šnekus ir tepasakė, kad mainais už bendrą saugumą tenka atsisakyti dalies privatumo.
Tokios įtampos buvo galima tikėtis, tačiau niekas iki šiol nedrįso apie tai kalbėti. Bent jau nebuvo patikimo pagrindo. Žmonės noriai bendrauja internete, dalijasi nuotraukomis ir vaizdo įrašais. Kitaip tariant, privačių bendrovių serveriai informacija pildėsi pačių vartotojų iniciatyva. Kita vertus, tie patys piliečiai, vis dažniau JAV susiduriantys su teroro išpluoliais, reikalauja, kad valstybė imtųsi visų priemonių saugumui užtikrinti. Nesunku suvokti, kad tokie nešifruotos ir privačios informacijos klodai padėtų vykdyti šią užduotį. Piliečiams belieka pasirinkti savo privatumo ir saugumo santykį.
Naudojamos ir Lietuvoje
Toronto universiteto skaitmeninių tyrimų laboratorija „The Citizen Lab“ gegužę paskelbė šalių, kuriose yra naudojama speciali programinė įranga, leidžianti sekti pasirinktų asmenų elektroninį paštą, socialinius tinklus ir rinkti užkoduotus duomenis.
Tyrimo išvadose teigiama, kad programą „FinFisher“ naudoja, tiesa, gana neilgai, ir Lietuvos valdžios institucijos. Šią programą galima įsigyti, taigi sekimas tampa komercializuotas. Ekonomikos teoretikai kalba apie privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimą bei suaugimą ekonomikos srityje. Tačiau didėjanti technologijų pažanga šį „bendradarbiavimą“ perkelia ir į jautresnį – saugumo lygmenį.
Faktai:
Paviešinus JAV sekimo skandalą romano
„1984-ieji” pardavimas amazon.com per parą išaugo 166 proc.
Rusija sutinka suteikti E. Snowdenui prieglobstį.
Specialioji programa PRISM JAV veikia nuo 2007 metų.
