Prieš keletą savaičių sudegusio „Bajorkiemio“ gaisro sukėlimo aplinkybės taip pat primena tokį modelį ir tyrėjams užmena daug mįslių. Praėjusią savaitę atlikus tyrimus paaiškėjo, kad prie Kauno įsikūręs restoranas „Bajorkiemis“ padegtas tyčia – ekspertai gaisro vietoje rado naftos garų pėdsakų. Pasak pareigūnų, laukia sudėtingas bylos tyrimas, mat pastato savininkai keitėsi ne kartą, tad susipynę verslininkų interesai apsunkins tyrimą.
Prieš dešimtmetį „Bajorkiemį“ atidarė verslininkai Gintautas Remeika ir Algirdas Mažeika. Jie nepasidalijo turtu, restoranas atiteko G. Remeikai. Tačiau verslas klostėsi nesėkmingai – G. Remeikai valdant „Bajorkiemį“ pareigūnai keletą kartų per patikrinimus buvo radę neapskaitytų pajamų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
2008 m. verslininkas bankrutavo ir jo turtą už 2,5 mln. litų skolą perėmė bankas DNB. Nuo to laiko restoraną valdė Paulius Tamošiūnas, jį išsinuomojęs iš bankroto administratoriaus.
Įrodymų turi sargas
Vienas „Bajorkiemio“ įkūrėjų A. Mažeika, dabar valdantis „Bernelių užeigos“ restoranų tinklą, pasakojo turėjęs planų perpirkti šį restoraną ir restauruoti, todėl nuolat domėjosi, kas vyksta „Bajorkiemyje“. Dar prieš pasirodant ekspertų išvadoms dėl gaisro jis buvo įsitikinęs, kad pastatas padegtas tyčia.
„Matau tik vieną versiją – padegimas. Sprendžiant iš aplinkinių kalbų, suinteresuoti padegti „Bajorkiemį“ galėjo būti tie, kas jį valdė. Tačiau nieko kaltinti nenoriu, įrodymų neturiu. Galėjo būti ir kitaip“, – atsargiai pamąstymais dalijosi A. Mažeika.
Pasak jo, įtarimus dėl galimo padegimo sustiprina kelios aplinkybės. Viena jų – buvusio sargo atleidimas: ilgus metus pastatą prižiūrėjęs ir puikiai pastato konstrukciją išmanęs Arūnas Mickevičius dėl nepaaiškinamų priežasčių atėjus naujam savininkui P. Tamošiūnui buvo atleistas iš darbo. Be to, A. Mažeika sako dar prieš gaisrą turėjęs žinių, kad iš restorano išvežamas vertingas turtas, o P. Tamošiūnas neva turėjęs nemažų įsiskolinimų tiekėjams.
„Buvęs sargas matė, kaip išvežami baldai, nors teisės tam pastato valdytojas neturėjo. Dabar negali žinoti, kas buvo viduje, bet išeina taip, kad sudegė visas dar ir mano pirktas turtas – kai kurie paveikslai ir kiti daiktai kainavo po 5 tūkst. eurų (17 tūkst. litų) ar daugiau, – pasakojo A. Mažeika. – Pats kai kuriuos baldus mačiau parduodamus prekybos centre „Mega“.
A. Mažeika taip pat piktinosi, kad pastaruoju metu pastatą valdęs P. Tamošiūnas pasisavino ir „Bajorkiemio“ vardą – atidarė dar tris kitas kavines tokiu pat pavadinimu.
Prieš gruodžio šienapjūtę
P. Tamošiūnas į kaltinimus dėl išvežamų iš restorano baldų savaitraščiui atsakė, kad buvę priešingai nei aiškino A. Mažeika – esą baldai buvę ne išvežami, o atvežami į restoraną.
„Mes kaip tik ten atvežėme baldus, „Bajorkiemyje“ yra dideli rūsiai, tinkami sandėliuoti daiktams iš kitų restoranų – lauko vasaros baldams, vitrinoms, televizoriams, – sakė P. Tamošiūnas. – O išvežėme tik tiekėjams priklausančias prekes – skėčius ir kitus sezoninius daiktus.“
Paklaustas apie galimus padegėjus P. Tamošiūnas sakė turintis tik vieną versiją – tai galėjęs būti konkurentų darbas: esą konkurentai prieš pat „gruodžio šienapjūtę“, kai skaičiuojami didžiausi pelnai, galėję padegti „Bajorkiemį“ norėdami pakenkti. Tiesa, pelnai restorano atveju ir per pačią „gruodžio šienapjūtę“ vargu ar galėję būti itin dideli – restoranas jau kuris laikas dirbdavo tik savaitgaliais.
„Bajorkiemio“ valdytojas pats žalą vertina mažiausiai 300 tūkst. litų.
A. Mažeikos kalbas dėl pasisavinto „Bajorkiemio“ pavadinimo P. Tamošiūnas siejo su pavydu. „Mažeika tik lieja tulžį, kad jo restoranams nesiseka, o mūsų – sekasi. Jei kas nors jam nepatinka, jis gali duoti į teismą, bet tam jis net neturi pagrindo“, – sakė jis.
Išaiškina daugiau
Pasak didžiausios Lietuvoje draudimo įmonės „Lietuvos draudimo“ Turto žalų skyriaus vadovo Virginijaus Krauklio, įrodyti tyčinius padegimo atvejus siekiant gauti kompensacijas iš draudimo bendrovių yra sunku, tačiau esą „Lietuvos draudimas“ pastaruoju metu atskleidžia vis daugiau tokių atvejų.
„Tiriant padegimus ieškomas motyvas, kodėl turtas padegtas. Tiriami keli pagrindiniai aspektai: ar gaisro nesukėlė asmuo, turintis finansinių problemų, artėjant bankrotui, ar tokiu būdu siekiant kam nors atkeršyti, – aiškino V. Krauklys. – Dar vienas atvejis – užsakyti tyčiniai padegimai, kai gaisru norima nuslėpti finansines aferas.“
Pašnekovas pridūrė, kad dažnu tyčinių padegimų objektu tampa automobiliai – kai apdraudžiamas aukštos klasės kelerių metų senumo automobilis, kuriame atsirado rimtų defektų ir jis labai nuvertėjo.
Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ advokatas, Baudžiamosios teisės paslaugų grupės vadovas Romualdas Drakšas pasakojo, kad tyčiniai turto padegimai teisiniu požiūriu niekuo nesiskiria nuo bet kokio kito turto sunaikinimo, išskyrus tuos, kai turtas padegamas tyčia. Pasak specialisto, tokie tyrimai gali užsitęsti ilgai, nes pradedamos kelios – baudžiamojo ir civilinio kodeksų – pažeidimų bylos.
„Už tyčinį turto padegimą baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų. Kaltiems dėl turto padegimo asmenims taip pat kyla civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė turto savininkas ar draudimo bendrovė (jei turtas buvo apdraustas)“, – sakė R. Drakšas.
Milijoniniai nuostoliai
Lietuvoje kone kasmet įvyksta bent vienas didelis tyčinio padegimo atvejis. Tyčinių padegimų rekordininkas – Vilniaus muzikinis klubas „Brodvėjus“, iš viso degęs tris kartus. Pirmą kartą – dar 2003 metais buvo kilę įtarimų dėl tyčinio padegimo. Tuometiniai savininkai gavo kompensaciją iš draudimo bendrovės. 2009 metais šis klubas degė dar du kartus – abu kartus nustatytas tyčinis padegimas.
Itin įtartinos buvo ir 2009 metais Vilniaus restorano „Torres“ padegimo aplinkybės – „Torres“ apdegė praėjus vos dviem savaitėms po jo apdraudimo. Pastatas nesudegė, tačiau restorano patalpoms buvo padaryta žala – jos aprūko ir buvo aplietos vandeniu.
2010 metų vasarą beveik 40 ugniagesių naktį gesino Karališkąją senąją kibininę ir tiems patiems savininkams priklausantį „Kibin drive“, esantį kelyje Vilnius–Kaunas. Tąsyk kalbėta apie tyčinio padegimo versiją, o nuostoliai, vienais vertinimais, siekė 11, kitais – 16 mln. litų. Dabar kibininė atstatyta.
Faktai: „Bajorkiemis“
2002 m. rudenį „Bajorkiemį“ atidarė verslininkai G. Remeika ir A. Mažeika. Verslininkams susipykus „Bajorkiemis“ atiteko G. Remeikai
2006 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl „Bajorkiemyje“ neapskaitomų pajamų. Maždaug savaitę neapskaitytų pajamų suma siekė apie 100 tūkst. litų
2008 m. už 2,5 mln. litų skolą bankas iš G. Mažeikos perėmė „Bajorkiemio“ turtą ir perdavė bankroto administratoriui
Iki gaisro „Bajorkiemį“ iš bankroto administratoriaus nuomos teise valdė P. Tamošiūnas
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (46(107), gruodžio 10 – 16 d.)
