Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
Įprasta su pasitenkinimu kalbėti apie stambius užsienio investuotojus Lietuvoje. O štai vokietis Frankas Kulikauskas į Vilnių atvyko prieš keliolika metų ir dabar turi vieną įdomiausių turizmo verslų.
„Baltic cycle“ pristatomas kaip socialinis verslas Taline, Rygoje, Klaipėdoje ir Vilniuje, o vietinis padalinys „Velo-City Vilnius“ vysto dviračių kultūrą Lietuvoje. F. Kulikauskas prisimena, kad kompanija savo dabartinį veidą įgijo per kelerius metus, o Vilniuje tai buvo gana drąsus žingsnis.
„Susitikau su Dainiumi Lanausku, kuris tuo metu teikė velotaksi paslaugas, ir nusprendėme kartu kurti verslą. Prieš penkerius metus mažai kas kalbėjo apie dviračių nuomą Vilniuje. Anksčiau tokios paslaugos buvo teikiamos vietiniams, nes daug kas neturėjo dviračių, o šiandien – daugiau užsieniečiams“, – prisimena Lietuvos dviračių bendrijos narys.
„Velo-City Vilnius“, be įprastos dviračių nuomos, siūlo keliones su gidais po Vilnių ir jo apylinkes. Ir ne tik dviračiais. Tiesa, direktorius teigia šiandien rinkoje įžvelgiantis daugiau nišų, bet tikėtinas pelnas netampa tikslu veikti.
„Buvo daug visuomeninės veiklos, rinkome žemėlapius, nuomojome dviračius užsieniečiams. Nuolatos stebime, ko trūksta rinkoje ir ką dar reikia padaryti. Ne viskas orientuota į pinigus. Jie yra svarbus dalykas, bet ne tikslas. Dėl to rengiame daug visuomeninių akcijų“, – teigia F. Kulikauskas. Bendrovę jis valdo kartu su žmona Veronika. Sutuoktinės iniciatyva įmonėje atsirado daugiau renginių ir akcijų.
„Pavyzdžiui, yra suaugusiųjų, nemokančių važiuoti dviračiu. Pernai Veronika organizavo akciją, kurios metu 9 suaugę žmonės dalyvavo mokymuose“, – žmonos idėja džiaugiasi pašnekovas. Kompanija ne tik pati rengia įvairias dviračių iniciatyvas, bet ir prisideda prie daugumos kitų akcijų, tokių kaip „Velo-sostinė“ ar „Who did this to my bike“.
Sostinėje sunku
Dviračių nuomos verslas, pasak F. Kulikausko, yra gana sudėtingas, jei jis plėtojamas ne kurortiniuose miestuose.
„Yra daug nesėkmingų pavyzdžių. Dviračių nuomos verslą bandyta plėtoti Kaune, čia netgi buvo fotografuojami klientai, bet vis tiek daug transporto priemonių pradingo. Dėl to laikinojoje sostinėje ši paslauga nebeteikiama“, – pasakoja bendrovės direktorius.
Jo žmona sako, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, smulkiajam verslui gana sudėtinga išsilaikyti, todėl reikia dėti labai daug pastangų. „Tai šiek tiek apsunkina padėtį. Esi priverstas dirbti 16 valandų per parą ir uždirbti minimumą, ką jau kalbėti apie tai, kad darbuotojams negalime, nors ir norime, mokėti daugiau“, – apgailestauja ji.
Svarbiausia – reputacija
„Velo-City Vilnius“ gali išnuomoti keliasdešimt dviračių įmonės renginiui, tačiau toks pasitikėjimas neatsiranda savaime.
„Svarbu ne tik daryti daug dalykų, bet ir daryti tai kokybiškai. Daug kur esame pelnę geriausiųjų reputaciją. Tačiau rezultatai neatsiranda iš karto, reikia įdėti daug darbo ir kantrybės. Nemažai smulkiųjų verslininkų žlunga vos pradėję plėtoti verslą, nes tikisi, kad, surengę kokią nors akciją jau kitą dieną sulauks didžiulių įplaukų. Kelerius metus reikia nuolat investuoti į pasirinktą veiklą. Jei ir nedaug uždirbi, bet nebankrutuoji, tai jau yra sėkmė“, – pabrėžia V. Kulikauskienė.
Švietimo svarba
Bendrovė Vilniuje yra sukūrusi ir savitarnos paslaugas teikiančių dviračių dirbtuvių norintiems susitvarkyti dviračius ir išmokti, kaip tai daryti.
Šiandien šalyje kitur dar neteikiamos tokios paslaugos, o ir retas nepriklausomoje Lietuvoje gimęs dviratininkas be skrupulų susiklijuotų sprogusią padangą.
„Mane asmeniškai erzina, kai žmonės, pradūrę padangą, nežino, ką daryti. Vokietijoje kas antras dviratininkas susitvarkytų su tokia problema. Pakeisti ašį gal ir ne iš karto pavyktų, tačiau bent jau minimalų dviračio remontą kelionėje reikėtų mokėti atlikti“, – apie kompanijos siūlomą alternatyvą pasakoja prieš keliolika metų į Lietuvą atvažiavęs F. Kulikauskas.
Bendrovės „Velo-City Vilnius“ verslas pristabdomas iškritus pirmosioms snaigėms. Ne sezono metu tvarkomi dviračiai, parduodami seni ir įsigyjama naujų. Sutuoktiniai prisipažįsta puoselėjantys idėją, kad kada nors vilniečiai neskubės į sandėliukus uždaryti dviračių, vos pasirodžius kalėdinėms reklamoms.
