Vis tik NT specialistų nuomonės, kalbant apie investicijas į mažesnius NT objektus, išsiskyrė. Vieni skaičiavo, kad investicijos neapsipirks, kiti teigė priešingai ir tikino, kad investuoti į sandėliuką ar automobilio stovėjimo vietą – apsimoka.
Sandėliuko atsiperkamumas per mažas
Sutelktinės finansavimo platformos, suteikiančios galimybę investuoti į NT nuomos projektus, „Inrento“ vadovas Gustas Germanavičius pastebėjo, kad dažniausiai sandėliukus žmonės perka kartu su butais.
„Atskirai pirkti sandėliukus nelabai verta. Sandėliukas gali atsieiti 3–10 tūkst. eurų, tuo metu nedidelis butas ar studija kainuoja apie 40 tūkst. eurų. Taigi, įsigijus butą su paskola, laikui bėgant iš nuomos tikėtina pavyktų padengti tiek palūkanų įmokas, tiek grąžinti kreditą, nes mažos kvadratūros butai turi aukštą – 7–10 proc. nuomos grąžą“, – patarė specialistas.
Jis taip pat suskaičiavo ir sandėliukų atsiperkamumą.
„Jis svyruoja 7–12 proc. Tačiau nuomos pajamos bus labai mažos. Vilniuje sandėliuko nuoma paprastai kainuoja apie 50 eurų mėnesiui. Todėl reikėtų įsivertinti administravimo išlaidas, nuomininkų paieškas ir t.t.
Jeigu savo darbo valandą vertinate 10 eurų, vargu, ar ši investicija gali būti pelninga, vertinant pastangų ir pajamų santykį“, – sakė G. Germanavičius.
Sunku įsigyti sandėliuką ar stovėjimo vietą
Tuo metu NT brokeris Ignas Zabarauskas tikino, kad investuoti į sandėliuką ar automobilio stovėjimo vietą verta, tačiau šiuos objektus sunku įsigyti.
„Tikrai pasitaiko naujos statybos projektų, kuriuose tiek automobilio stovėjimo vietos, tiek sandėliukai tampa deficitine preke. Kol projektas tik statomas niekas nežino, kiek bus automobilio stovėjimo vietų. Vėliau, kai projektas jau būna pastatytas, stovėjimo vietos pabrangsta.
Taigi, automobilio stovėjimo vietų nuoma gyventojams tikrai gali tapti aktuali“, – komentavo NT specialistas.
Visgi jis pastebėjo, kad norint investicijai nusipirkti sandėliuką ar automobilio stovėjimo vietą, tai padaryti bus sunku.
„NT vystytojai vengia sandėliukų ir automobilio vietų supirkėjų. Todėl dažnai jie neparduoda pašaliniams šių mažesnių NT objektų. Arba netgi mažų butų pirkėjams jie nenori parduoti automobilio stovėjimo vietos.
Todėl įsigyti sandėliuką ar automobilio stovėjimo vietą būtų sunku, nebent tai pavyktų padaryti perkant juos iš mažesnių vystytojų, kurie nori greičiau parduoti savo NT objektus“, – pastebėjo I. Zabarauskas.
Anot jo, sandėliukų ir automobilio stovėjimo kaina priklauso nuo pasiūlos ir paklausos konkrečiame projekte ar mikrorajone.
„Pasitaiko projektų. Kurie turi mažai ir sandėliukų, ir automobilių stovėjimo vietų. Todėl jie nedideli NT objektai būna brangūs. Tačiau jeigu jų yra pakankamai kaina jau bus mažesnė“, – sakė NT brokeris.
Kiek kainuoja sandėliukai ir automobilio stovėjimo vietos?
Portalas tv3.lt patikrino, už kiek Vilniuje, portale Aruodas galima įsigyti sandėliuką ir automobilio stovėjimo vietą.
Pavyzdžiui, daiktų saugykloje „Space24“, įsikūrusioje Šnipiškėse galima išsinuomoti įvairaus dydžio sandėliukus. Jų plotas siekia 1–60 kvadratinių metrų. O kaina atitinkamai siekia 30–500 eurų.
O štai sandėliukų centre „City storage“ Pašilaičiuose galima rasti 1–360 kvadratinių metrų ploto sandėliukų, kurių nuomos kaina atitinkamai siekia 18–1410 eurų.
Tuo metu automobilių stovėjimo vietų nuomos kaina panaši.
Pavyzdžiui, už požeminės automobilio stovėjimo vietos nuoma Žirmūnuose, Olimpiečių g. kainuoja 70 eurų. Žvėryne už požeminę stovėjimo vietą gali tekti pakloti jau 100 eurų. Tuo metu Pašilaičiuose jos nuoma mėnesiui atsieis 50 eurų.
NT rinka vis dar neatsigauna
Registrų centras pastebi, kad ir prasidėjus pavasariui NT sandorių rinką daugiau aktyvumo nerodo.
Nepaisant kovą fiksuoto kiek padidėjusio įregistruotų sandorių skaičiaus, vis dar atsiliekama nuo pastaruosius kelerius metus stebėto sandorių kiekio vidurkio.
„Kovo mėnuo įprastai būna aktyvesnis už pirmuosius metų mėnesius, kurie šiemet pasižymėjo rekordiniu pasyvumu rinkoje. Nepaisant to, šių metų pirmasis pavasario mėnuo pagrindinėse NT objektų kategorijose dar maždaug penktadaliu atsilieka nuo pastaruosius trejus metus stebėto sandorių kiekio vidurkio.
Džiugina nebent tai, kad šių metų kovas pagal įregistruotų NT sandorių kiekį pralenkė pandeminius 2020-uosius“, – pranešime cituojamas Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Pirmąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 22,3 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 13,4 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 25,7 tūkst. NT objektų pardavimų.
Vien tik per kovo mėnesį įregistruota 8,8 tūkst. NT savininkų pasikeitimų – 17,9 proc. mažiau nei praėjusių metų kovą (10,7 tūkst. NT objektų), bet 25,7 proc. daugiau nei šių metų vasarį (7 tūkst. NT objektų).
Šiais metais visoje šalyje įregistruota 6,4 tūkst. butų pardavimų – 13,3 proc. mažiau nei 2023 m. sausį-kovą, kai buvo įregistruota 7,4 tūkst. butų sandorių.
Vien tik per kovo mėnesį šeimininkus pakeitė 2,5 tūkst. butų – 16 proc. mažiau nei pernai kovą (3 tūkst. butų), bet 25,5 proc. daugiau nei šių metų vasarį (2 tūkst. butų).
Vilniuje šiemet įregistruota 2,1 tūkst. butų pardavimų, arba 18,5 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, Kaune – beveik 940 (11,8 proc. mažiau), Klaipėdoje – apie 540 (9,8 proc. mažiau).
Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota 2 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 13 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 2,3 tūkst. namų pardavimų.
Vien tik per kovo mėnesį pasikeitė beveik 800 namų šeimininkai – 17,5 proc. mažiau nei pernai kovą (960 namų), bet 28,5 proc. daugiau nei šių metų vasarį (620 namų).
Pirmąjį šių metų ketvirtį visoje šalyje taip pat įregistruota 10,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 15,9 proc. mažiau nei 2023 metų sausį-kovą, kai buvo įregistruota 12,2 tūkst. žemės sklypų sandorių.
Tik per kovo mėnesį įregistruota 3,9 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 22,5 proc. mažiau nei pernai kovą (5 tūkst. žemės sklypų), tačiau 22,5 proc. daugiau nei šių metų vasarį (3,2 tūkst. žemės sklypų).
