Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
Vilnių ar Kauną tarpmiestiniu transportu nusprendę pasiekti miestiečiai suka galvas, kur stočių prieigose nemokamai ir saugiai palikti automobilį. „Jei iš tiesų norime persodinti žmones iš automobilių į traukinius ar autobusus, tam turi būti sudarytos palankesnės sąlygos ir įrengtos didesnės, nemokamos aikštelės“, – tvirtina LRT.lt kalbintas kaunietis. Kauno savivaldybė ir „Lietuvos geležinkeliai“ rodo vieni į kitus pirštais ir nesutaria, kas turi imtis iniciatyvos.
Pastatyti automobilį – brangiau nei įsigyti traukinio bilietą?
Nuolat darbo reikalais iš Kauno į Vilnių traukiniu keliaujantis Tomas Kurutavičius aiškina, kad automobilio parkavimas yra bene pagrindinė problema iš Kauno į Vilnių vykstant traukiniu ar autobusu.
„Į geležinkelio stotį stengiuosi atvykti visuomeniniu transportu arba dairausi, kas galėtų pavežti, bet tai pareikalauja papildomo laiko. Savo automobiliu vykstu nebent savaitgaliais, nes tada stovėjimas aikštelėje prie geležinkelio stoties yra nemokamas. Kitu atveju už ten paliktą automobilį tektų mokėti daugiau nei už traukinio bilietus į Vilnių ir atgal“, – skaičiuoja LRT.lt kalbintas kaunietis.
Tiesa, Kauno miesto savivaldybės taryba jau kelerius metus yra suteikusi galimybę gyventojams, įsigijusiems terminuotus mėnesinius traukinio bilietus, statyti automobilius šalia Kauno geležinkelio stoties esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje M. K. Čiurlionio g., mokant 45 Lt mėnesinį rinkliavos tarifą. Kitu atveju už automobilio statymą šioje vietoje mėnesiniui tenka pakloti keliskart daugiau.
„Tokios „akcijos“ nelaikau tinkama išeitimi. Jei iš tiesų norime persodinti žmones iš automobilių į traukinius ir autobusus, turi būti sudarytos tam palankesnės sąlygos. Juk renkuosi traukinį vietoj automobilio tuomet, kai į sostinę važiuoju vienas, o jei kartu su manim vyksta vienas ar daugiau keleivių, kelionė automobiliu tampa pigesnė“, – pastebi T. Kurutavičius. Anot jo, Vilniuje ir Kaune esančiose aikštelėse jau darosi ankšta ir neretai apskritai sunku rasti laisvą vietą pastatyti automobilį.
Neaišku, kas turi imtis iniciatyvos
„Prie Vilniaus ir Kauno geležinkelių stočių esančios aikštelės priklauso savivaldybėms, tad ir klausimus, susijusius su jomis, sprendžia jos“, – lakoniškai į LRT.lt užduotą klausimą atsako AB „Lietuvos geležinkeliai“ Bendrojo skyriaus specialistas Vidmantas Gudas. Tuo metu Kauno meras Andrius Kupčinskas atkerta, kad miestui iš savo biudžeto lėšų įrengti daugiaaukštę stovėjimo aikštelę nėra papildomų resursų, o iniciatyvos turėtų imtis ir patys geležinkeliai.
„Viena yra išmesti idėją, kitą – ją realiai įgyvendinti. Prieš trejus metus mes nustatėme 45 Lt mokestį tiems keleiviams, kurie turi mėnesinius terminuotus traukinio bilietus. Dėl kainos galime diskutuoti, bet, norint įrengti nemokamų aikštelių, reikia turėti žemės sklypų, o statyti daugiaaukštes – resursų“, – LRT.lt tinklalapiui komentavo A. Kupčinskas. V. Gudas skaičiuoja, kad leidimus įsigyjančių keleivių nuolat daugėja, tačiau laisvų vietų aikštelėje – dar yra.
Pats meras teigė turintis nemažai kolegų, kurie važinėja dirbti į Vilnių, tad supranta šią automobilių statymo problemą. „Dabar baiginėjasi 2007-2013 metų perspektyva, reikia baigti nemažai projektų, finansuoti jau pradėtus dėl Juozapavičiaus prospekto, Parodos kalno ar K. Petrausko g. rekonstrukcijos. Norint statyti daugiaaukštę aikštelę šalia geležinkelių, reikėtų orientuotis į 2014-2020 metų perspektyvą.
Žinoma, reikia iniciatyvos ir iš pačių geležinkelių, nes miestui iš savo biudžeto įrengti daugiaaukštę aikštelę sunku. Jei ateitų privatus verslas ir imtųsi statyti, pasisiūlytų vietoj tos vienaaukštės įrengti daugiaaukštę, tai mes mielai suteiktume tokią galimybę ir palaikytume viešosios ir privačiosios partnerystės idėją. Juo labiau, kad būtų galimybė investuotas lėšas atsiimti“, – svarsto Kauno meras.
„Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, šių metų vasario mėn. maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius riedėjo 96 tūkst. keleivių. Praėjusiais metais šiuo maršrutu pervežta apie 1 mln. 200 tūkst. keleivių (vidutiniškai 100 tūkst. keleivių per mėnesį).
