Estai europinę valiutą jau turi, kaimynai latviai eurą žada įsivesti 2014-aisiais, o lenkai bendros Europos valiutos sukūrimą pavadino klaida. Lietuvos ekonomistai ne tokie drąsūs kaip broliai latviai – pasak jų, mūsų šalis eurą įsivesti galėtų 2016–2017 m. Norint prisijungti prie euro zonos, Lietuvai būtina laikytis Mastrichto kriterijų. Tai reiškia tolesnį biudžeto deficito ir išlaidų mažinimą bei daug rimtesnę nei dabar valdžios institucijų kovą su infliacija.
Gali tapti autsaidere
Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas
Daliai euro zonos narių euras yra greitesnio ekonomikos augimo rodiklis, tačiau stojimas į ją yra labai rimtas sprendimas. Kaip ir visos euro zonos valstybės, Lietuva ir Latvija neturi galimybių nuolat atitikti Mastrichto kriterijus. Per pastaruosius 13 m. tarp Baltijos šalių ilgiausiai vadinamąjį infliacijos kriterijų atitiko Lietuva. Ta truko beveik 5,5 m. Lietuva du sykius buvo patekusi tarp trijų mažiausią infliaciją turinčių ES valstybių. Po kartą per minėtą laikotarpį tai padaryti pavyko latviams ir estams. Latvija rodo neabejotinai didesnį ryžtą prisijungti prie euro zonos 2014 m. negu Lietuva. Viešos diskusijos šioje šalyje kur kas garsesnės nei pas mus. Latvija Mastrichto kriterijus sėkmingai įveikia ir vargu ar persigalvotų nebesiekti euro. Norint keisti valiutą, Lietuvai būtina kryptingai siekti kriterijų atitikimo, antraip šalis rizikuoja atitikti Mastrichto reikalavimus nebent 2015 m. ir tapti investicinio žemėlapio autsaidere.
Pirmiausia reikia gaivinti ekonomiką
Algirdas Butkevičius, socialdemokratų partijos pirmininkas
Prisijungimas prie bendrosios valiutos 2014 m. yra nerealus ir turėtų įvykti metais ar dvejais vėliau. Socialdemokratai tęs atsakingą fiskalinę politiką. Sieksime išlaikyti tikslą kitų metų biudžeto deficitą sumažinti bent iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Visų pirma euro zona turi išspręsti savo problemas. Kokia dabar skuba mums mokėti už jų gelbėjimą, kai mažiausiai nuo 2004 m. buvo akivaizdu, jog Graikija turi imtis priemonių, kad išvengtų bankroto? Lietuva neseks Graikijos, Italijos ar Portugalijos keliu. Dėl šalies biudžeto nebus revoliucijų. Euro įvedimas tėra laiko klausimas, tačiau Lietuvai prie euro zonos prisijungti derėtų tik po to, kai baigsis krizė Pietų Europos valstybėse. Mes pirmiausia turime „tilpti“ į 2 proc. fiskalinio deficito rėmus ir galvoti apie ekonomikos gaivinimą, o paskui apie euro įvedimą. Mūsų litas faktiškai yra kaip euras stabilumo požiūriu. Žinoma, prisijungimas prie euro zonos suteikia privalumų pritraukiant investicijas bei skolinantis užsienio rinkose.
