Muzikos gerbėjo ryšis su fizinėmis laikmenomis nyksta kaip dūmas blaškomas vėjo. Revoliucija tapęs įprotis kaupti muzikos įrašus kietajame kompiuterio diske taip pat greitai bus pamirštas. O kam, jeigu interneto dėka viso pasaulio muziką gali atrasti tolimuose serveriuose.
2008 metais Švedijoje paslaugas pradėjo teikti vienas iš muzikos industrijos vizionierių „Spotify“. Ši paslauga leidžia vartotojams naršyti tarp milijonų muzikos įrašų ir klausytis jų nemokamai arba už nedidelį mokestį gauti tam tikrų privilegijų.
Regis vos prieš dešimtmetį „Apple“ pakeitė muzikos vartojimo įpročius pristatydama „iTunes store“, o šiandien skaitmeninių bylų parsisiuntimą į kompiuterį „Spotify“, „Pandora“ ar „Youtube“ dėka keičia muzikos transliavimas internetu.
Piratavimo išsekinta muzikos industrija išskėstomis rankomis sutiko naują ir teisėtą kūrinių platinimo priemonę. Šių paslaugų verslo atstovai kontroliuoja milijardinį verslą, tačiau atlikėjai ima bruzdėti ir skųstis, nes mano, kad už jų triūsą yra atlyginama per menkai, rašo „The New York Times“.
Pernai nepriklausoma atlikėja Zoe Keating paviešino informaciją apie atlygį gautą už jos kūrinių transliavimą internetu. Ši atlikėja nėra itin žinoma plačiajai auditorijai, tačiau per šešis mėnesius jos kūriniai „Pandora“ tinklalapyje buvo perklausyti daugiau nei 1,5 mln. kartų. „Pandora“ atlikėjai sumokėjo 1 652 JAV dolerių. Tinklalapyje „Spotify“ Z. Keating kūriniai susilaukė 131 tūkst. perklausų ir už tai jai buvo atlyginta 547 JAV doleriais. Kitaip tariant vienas kūrinio perklausymas atlikėjai uždirbo maždaug 0,42 JAV cento.
Anot Z. Keating, jeigu neprasidės pokyčiai, klasikinės, džiazo ar kitos nepopuliariosios muzikos atlikėjai bus pasmerkti skurdui, nes jų kūriniai niekada nepasieks šimtamilijoninių perklausų.
Beveik nuo pat muzikos įrašų aušros autoriams ir atlikėjams buvo mokamas tam tikras procentas nuo parduotų įrašų. Iš „iTunes“ parsiųstas kūrinys, kurio kaina siekia 99 JAV centus atlikėjui dažniausiai uždirbs nuo 7 iki 10 JAV centų. Likusi dalis atitenka prodiuseriui, įrašų kompanijai, mažmeniniam prekybininkui ir muzikos bei tekstų autoriui, jeigu juos sukūrė ne pats atlikėjas. Ši centų upė ilgainiui dar gali sugeneruoti pakankamą uždarbį, tačiau į madą atėjusios transliacijos internetu uždirba vos dešimtąją cento dalį.
„Spotify“, „Pandora“ ir panašios bendrovės šią cento dalį sumoka įrašų bendrovėms ir platintojams kaskart vos tik vartotojas perklauso įrašą internete, šios savo ruožtu dar mažesnę dalį išmoka atlikėjams. Priešingai nei vienkartiniai honorarai už įrašo pardavimą šis mažytis mokestis yra akumuliuojamas kaskart melomanui perklausius kūrinį.
Kyla klausimas, ar tokie mikromokėjimai kada nors sugeneruos pakankamai reikšmingą atlygį kūrinio autoriui?
„Spotify“ 17-oje šalių turi 20 mln. vartotojų iš kurių tik 5 mln. kas mėnesį moka nuo 5 iki 10 JAV dolerių tam, kad paslaugos naudojimo metu nematytų ir negirdėtų įkyrių reklamų. Likę 15 mln. muzikos klausosi nemokamai.
„Spotify“ valdybos narys Seanas Parkeris, kuris yra ir vienas iš legendinės programos „Napster“ kūrėjų sako tikintis, kad ilgainiui jo bendrovė pritrauks tiek vartotojų, kad atlygis atlikėjams grįžtų į laikus buvusius iki „Napster“ ir piratavimo bangos.
Gali būti, kad S. Parkeris yra teisus, nes ne veltui jo sukurta dalijimosi failais paslauga „Napster“ iš pagrindų pakeitė muzikos pasaulį. Be to, S. Parkeris „Facebook“ gyvavimo pradžioje matė perspektyvų socialinių tinklų srityje ir tapo „Facebook“ prezidentu.
JAV nėra vieintelė valstybė, kurioje plinta internetinio muzikos transliavimo paslauga. Prancūzų „Deezer“ planuoja vystyti veiklą daugiau nei 100-te valstybių. „Anghami“ orentuojasi į Vidurinių Rytų klausytojus, o „Dhingana“ ir „Saavn“ plečiasi Indijos rinkoje.
Pasaulinio lygio žvaigždėms tokios transliacijos uždirba solidžias sumas. 1,2 mlrd. kartų peržiūrėtas atlikėjo „Psy“ kūrinys „Gangnam Style“ „Youtube“ tapo populiariausiu visų laikų vaizdo klipu. Už tokią sėkmę „Google“ atlikėjui sumokėjo 8 mln. JAV dolerių. Kiekviena „Gangnam Style“ peržiūra „Psy“ uždirba maždaug po 0,6 JAV cento. Deja, absoliuti dauguma atlikėjų tenkinasi kur kas kuklesniais rezultatais.
Muzikos transliacijų bendrovės sparčiai plečiasi. Kompanijos „Pandora“ akcijomis yra viešai prekiaujama biržoje. 67 mln. vartotojų turinčios bendrovės rinkos kapitaliacija jau siekia 2 mlrd. JAV dolerių. Manoma, kad „Spotify“ investuotojai vertina maždaug 3 mlrd. JAV dolerių.
„Pandora“ per paskutinius metus honorarams ir licencijoms skyrė 202 mln. JAV dolerių. „Spotify“ teigia nuo bendrovės įkūrimo honorarams skyrusi 500 mln. JAV dolerių. Palyginimui skaitmeninių įrašų pardavimų apimtis 2011 siekė vos 2,6 mlrd. JAV dolerių.
Atlikėjai teigia, kad muzikos transliacijų bendrovės siūlo klausytojams pigesnę arba nemokamą alternatyvą ir tokiu būdu griauna pagrindinį jų pajamų šaltinį – honorarus už parduotus įrašus kompaktinėse plokštelėse bei parsisiųstas bylas.
Savo ruožtu muzikos įrašų bendrovės sako, kad nepaisant mažėjančių kompaktinių plokštelių ir muzikinių bylų pardavimų kalbėti apie tragediją per anksti, nes kol kas stabiliai auga vartotojų skaičius, kurie už muzikos transliacijas susimoka kasmėnesinį mokestį.
Anot jų, pasiekus tam tikrą mokių paslaugos vartotojų skaičių tradicinė muzikos pramonė galės likti užmarštyje, nes visi industrijos dalyviai tas pačias pajamas gaus iš internetinių transliacijų.
Intelektinės nuosavybės teisininko Donaldo S. Passmano teigimu, ilgainiui mokių paslaugos vartotojų skaičiui peržengus kritinę ribą atlikėjai ir juos aptarnaujanti pramonė uždirbtų daugiau nei dabar ir galbūt palaipsniui honorarai grįžtų į lygį, buvusį iki skaitmenizacijos pradžios.
Anot jo, vos tik pasirodė kompaktinės plokštelės atlikėjų honoraras iš jų pardavimų tesudarydavo menką uždarbio dalį. Teko palaukti kol technologija subrendo ir išpopuliarėjo, matyt tokia pat ateitis laukia ir muzikos transliacijų internetu.
