„Valstiečių laikraštis“ teiravosi specialistų, kokios priemonės galėtų padėti vairuotojams lengviau ir saugiau sulaukti pavasario.
Trečdalis „grybauja“
„Be jokios abejonės, svarbiausias dalykas norint saugiai važinėti žiemą, yra padangos. Kad ir koks naujas ir geras, kad ir koks senas būtų automobilis – fizikos dėsnių neapgausi: būtent padangos yra tie keturi delno dydžio lopinėliai, kuriais automobilis liečiasi su keliu“, – „Valstiečių laikraščiui“ sako Gintautas Skonsmonas, automobilių ekspertas, serviso savininkas.
Todėl padangos turi būti pritaikytos žiemai ir, pageidautina, kuo naujesnės bei kuo gilesniu ir tolygiu protektoriumi.
Kad vairuotojai vis dar nevertina padangų svarbos ir neskiria pinigų joms pasikeisti, rodo spalio mėnesį beveik dvi savaites Lietuvoje vykusi kampanija „Nustebink žiemą!“, kurios metu degalinėse savanoriškai buvo patikrinti 449 automobiliai.
Iš jų 88 automobiliai važinėjo per daug ar netolygiai nudilusiomis, taip pat padangomis su įtrūkimais ir kitais dideliais pažeidimais. Be to, 41-o automobilio savininkui buvo rekomenduota atlikti ratų geometriją, nes dėl netinkamai sureguliuotos geometrijos automobilis tiesiog „plaukioja“ po kelią ir yra labai netiksliai valdomas.
Taigi, iš 449 patikrintų transporto priemonių maždaug trečdalis (129) dėl blogų padangų ir ratų geometrijos vos pasnigus iš karto imtų „grybauti“ kelyje, jas suvaldyti būtų itin sudėtinga ir jos taptų mirtinu pavojumi tiek aplinkiniams, tiek pačiam vairuotojui.
Svarbu, kaip skaičiuosi
Dar 48 automobiliams buvo būtina pakeisti valytuvus. Valytuvai irgi turi tiesioginės ir labai svarbios įtakos važiavimo saugumui ir patogumui – tuo lengviausia įsitikinti senus valytuvus pakeitus naujais. Tuomet žvelgiant pro priekinį langą atrodo, kad net akyse prašviesėjo.
Geros padangos ir geras akumuliatorius yra brangiausi, daugiausiai išlaidų žiemą reikalaujantys dalykai. Valytuvai tikrai nėra brangus daiktas, jų pora vidutiniškai kainuoja 6-10 eurų.
„Tačiau reikėtų nepamiršti, jog tiek žieminės padangos, tiek akumuliatorius tarnaus bent keturis sezonus. Taigi, kartą sumokėję už padangas ar akumuliatorių, tą skaičių dalinkite iš 4 ar 5 – tuomet pamatysite, kad išlaidos vienai žiemai pasirodys ne tokios jau didelės“, – pataria pašnekovas.
Tačiau, anot G. Skonsmono, yra ir daug kitų būdų bei patarimų ir, kurie iš esmės nieko nekainuoja, bet palengvina vairuojančiųjų gyvenimą žiemą: „Vienas tokių patarimų, kuris ne vienam gali pasirodyti keistas – mašinoje nuolat vežiotis akinius nuo saulės.“
Akiniai nuo saulės
Akiniai nuo saulės yra įprastas dalykas vasarą, tačiau jie ne ką mažiau svarbūs ir žiemą, kai saulė nepakyla taip aukštai kaip vasarą ir ilgesnį laiką „kybo“ vairuotojui nepatogiame akių aukštyje bei labai apsunkina matomumą. Be to, giedrą dieną vairuotojus labai akina ir nuo sniegu padengtų laukų atsispindintys saulės spinduliai. Todėl žiemą automobilyje vežiokitės akinius nuo salės – jie tikrai pravers.
Kitas patarimas: žiemą geriau naudoti medžiaginius kilimėlius, kurie gali sugerti nuo kojų nukritusį sniegą ir paskui išdžiūti. Tuo tarpu ant guminio kilimėlio susidarys bala, vėliau ji suledės, o ištirpusi purvins vairuotojo batus ar kelnes.
Iš esmės, guminiai kilimėliai reikalingi tik važiuojant į bekelę, kur tikrai daug purvo. Važinėjant įprastai, medžiaginiai kilimėliai yra gerokai praktiškesnis pasirinkimas.
Jeigu nepakeitėte vasarinio langų apiplovimo skysčio, reikėtų įvaryti mašiną į šiltą patalpą, kad atitirptų purškimo sistema, stengtis išpurkšti likusį vasarinį skystį ir įpilti žieminio. „Svarbu žinoti, kad net nedidelis kiekis likusio vasarinio langų plovimo skysčio gali užšalti purkštukuose ir žieminis skystis „neprasimušti“, – aiškina pašnekovas.
Todėl reikėtų įsitikinti, kad neužšąlantis žieminis skystis cirkuliuotų visoje sistemoje ir nukeliautų iki pat purkštukų.
Įkrauti akumuliatorių
Tie, kas važinėja trumpais atstumais, rizikuoja, kad akumuliatorius bus nepakankamai įkrautas, todėl jam reikėtų papildomo įkrovimo.
Akumuliatoriaus įkrovimas praktiškai neįmanomas daugiabutyje, o gyvenantys nuosavame name turėtų įsigyti specialią įrangą. Iš esmės, nusipirkus naują akumuliatorių, trejus metus jis tikrai netaps problema.
Tačiau senesnį akumuliatorių reikėtų įkrauti prieš žiemą bei patikrinti, ar jis gerai kraunamas. Žiemą pradėdami neįkrautu akumuliatoriumi ir perkrauta įkrovimo sistema, vairuotojai rizikuoja vieną rytą tiesiog neužvesti savo automobilio, rasti „numirusį“ akumuliatorių ir nusidėvėjusią įkrovimo sistemą (generatorių ir diržus).
Kai akumuliatorius „miršta“, lengviausias sprendimas varikliui paleisti, atrodytų, yra panaudoti užvedimo laidus (vadinamuosius „krokodilus“). Tačiau toks užvedimo būdas tinka tik seniems, paprastos konstrukcijos automobiliams. Mat šiuolaikiškesniuose automobiliuose, kurie turi modernias elektronikos sistemas, toks užvedimo būdas yra pavojingas visai elektronikai.
„Kraunant akumuliatorių su užvedimo laidais viename automobilyje vyksta nevaldomas išsikrovimas, o kitame nevaldomas įkrovimas – tai gali sugadinti automobilio elektroniką. Tad tokios draugiškos pagalbos pasekmės ateityje gali pasirodyti labai brangios“, – kalba G. Skonsmonas.
Nuimti bagažinę
Jei turite automobilio stogo bagažinės laikiklius ir vasarą vežiojote dviračius, nepamirškite prieš žiemą patikrinti, ar laikikliai pakankamai gerai priveržti bei prispausti.
Jeigu žinote, kad artimiausiu metu nevažiuosite slidinėti ir stogo bagažinės kurį laiką neprireiks, žiemos laikotarpiui geriau nuimti tiek ją, tiek laikiklius. Žiemą bagažinė – tai tik papildomas oro pasipriešinimas ir didesnės degalų sąnaudos.
Rytais dažnas vairuotojas „kovoja“ su po naktinių kritulių susidariusiu ledo sluoksniu ant priekinio stiklo. Apdairus automobilio savininkas ledo grandiklį naudoja minimaliai, nes grandymas gadina priekinį stiklą ir sumažina mat
Taigi geriau palaukti, kol kondicionavimo sistema ištirpins ledą ir tada nuvalyti jį šepečiu. Jeigu bandysite valytuvais nuvalyti ledą ar įšalusį sniegą nuo stiklo – greitai juos sugadinsite.
Taip pat svarbu pakankamai šildyti ir vėdinti automobilių vidų – taip išvengsite aprasojusių langų. Miestuose dažnai galima pamatyti vairuotojus, kurie, lyg vairuodami tanką, aplinką mato tik per siaurus, dar nuo stiklų nenutirpusio ledo sluoksnio plyšius.
Šildytuvas – efektyvus
Tie, kurie išbando automobilių šildytuvus, vėliau dažniausiai įpranta juos naudoti nuolat. Prekyboje yra skirtingų rūšių ir kainų šildytuvų, kurie naudoja degalus arba elektrinius įrenginius, naudojančius 240 V maitinimą.
Šildytuvą variklio paleidimui reikėtų naudoti tuomet, kai temperatūra pradeda kristi žemiau 10 laipsnių. Be kita ko, juk malonu sėdėti šiltame automobilyje.
Įšalusios durelių tarpinės – gana įprastas dalykas. Veiksmingiausia priemonė to išvengti – vanduo ir muilas. Laikui bėgant, tarpuose prisirenka purvo ir drėgmės. Dėl to šaltą dieną durelės kartais gali neatsidaryti. Įvairių tepalų naudojimas tik padidina taršą, nes jie paprastai pritraukia smulkias nešvarumų daleles.
Jei valant dureles pamatysite, kad tarpinė įtrūkusi ar jos nebėra, tiesiog ją pakeiskite.
Naudingas rinkinys
Užvedimo laidus ar tempimo lyną kai kurie vairuotojai savo automobiliuose turi nuolat. Jei reikėtų rinktis vieną iš šių priemonių, tempimo lynas praverstų labiau. Jis gali pasitarnauti ne tik paleidžiant automobilio variklį, bet ir ištempiant užklimpus.
Tačiau automobiliams su automatine pavarų dėže kito varianto kaip tik užvedimas laidais būti negali. Todėl vairuotojai turėtų atsižvelgti ir į tai, kokį automobilį vairuoja.
Bet kokiu atveju, nei tempimo lynas, nei užvedimo laidai neužima daug vietos, todėl bent vienai iš šių priemonių vietos automobilyje tikrai galima surasti.
G. Skonsmonas išvardino svarbiausias priemones, be kurių žiemą išsiversti tikrai sunku: „Šepetys sniegui nuvalyti, gremžtukas ledui nuo stiklų nugremžti, tvarkingai valantys valytuvai ir bent jau iki 12 laipsnių neužšąlantis langų plovimo skystis“, – pataria pašnekovas.
