Taip jau gavosi, kad japoniškų žodžių kultūra įsiveržė pas mus be mūsų pačių leidimo, tačiau įsitvirtino ir turime tai, ką turime. Aštrios konkurencijos laikotarpiu kiekviena kompanija stengiasi rinkai pateikti savo prekės ženklą, kuris bus aiškus, suprantamas, gerai įsimenamas, dar geriau, jei pavadinimas gerai skamba ir kitomis kalbomis. Tokiu būdu, gauname kenonus, panasonikus ir t.t.
Tačiau šį kartą pakalbėsime apie japoniškų kompanijų etimologiją, t.y. ką iš tikrųjų reiškia mums iki skausmo žinomi pavadinimai, kurie japonams reiškia ne tik prekės ženklą, o kažką daugiau. Vieni yra dirbtiniai, kiti - įkūrėjų vardus ir pavardes.
Tad pabandykime pasikapstyti Tekančios Šalies kompanijų pavadinimų peripetijose, kartu ir hieroglifus išstudijuosime (vis tik tai nėra paprasta brūkšnelių ir pagaliukų krūva). Į akis krito tokios kompanijos, kaip „FujiFilm“, „Fujitsu“, „Hitachi“, „Panasonic“, „Mitsubishi“, „Sanyo“, „Toshiba“, „Canon“ ir „Nikon“. Turbūt visiems įdomu ne tik tikrieji kompanijų pavadinimai, bet ir tam tikri istoriniai dalykai, kurie nulėmė tokių pavadinimų atsiradimą.
Galbūt nustebsite, o gal ir ne, tačiau tik viena iš išvardintų devynių kompanijų yra pavadinta jos įkūrėjo pavarde. Kuri iš jų, pamatysite vėliau. O gal jau žinote ar atspėjote? Po II Pasaulinio itin sparčiai augusi Japonijos ekonomika pagimdė daugybę didžiulių kompanijų, kurioms buvo jau per ankšta gimtinėje, tačiau žengiant į pasaulinę rinką, reikėjo ne japoniškų vardų arba bent jau ne japonams suprantamų prekės ženklų. Taip gimė japoniškos legendos... Pradėsime nuo pirmosios.
„Fuji Photo Film Corporation“
Pavadinimas originalo kalba:
Būsim kandūs: turbūt net pats didžiausias nemokša žino, jog būtent taip vadinasi nacionalinė Japonijos šventovė – Fudzijamos kalnas. Atkreipkite dėmesį: Fuji – Firumu. Rašant antrą pavadinimo dalį, naudojami jau ne kandzi hieroglifai, tačiau katakana... Tiek to, užteks tos semantikos, etimologijos ir kitų „keiksmažodžių“.
Teigiama, jog noras padidinti Fudzi savo kompanijos pavadinime savo laiku kilo ne vienai dešimčiai sėkmingų japonų kompanijų. Kilo tokia mintis ir ponui Asano, „FujiFilm" savininkui. Legenda byloja, kad toks noras jam kilo poilsiaujant Fudzi apylinkėse, tačiau paaiškėjo, jog kaip tik tuo metu kažkas jau „pagriebė“ šį gražiai skambantį pavadinimą.
Po ilgų derybų ponas Asano perpirko iš savo konkurentų šį vardą už tuo metu košmarišką sumą – 8000 jenų.
„Fujitsu Corporation“
Pavadinimas originalo kalba:
Fuji ir Tsuu susiliejimas lėmė prekės ženklo FUJITSU atsiradimą, o pilnas kompanijos pavadinimas atrodo taip: “Fuji Tsuushinki Seizou Kabushikigaisha„, arba „Fuji Communication Equipment Manufacturing Corporation“. Galutinai suformuotas FUJITSU sutrumpinimas aktualus nuo 1967 metų.
„Hitachi“
Pavadinimas originalo kalba:
Kaip galvojate, ką gi galėtų reikšti pavadinimas Hitachi, kurį sau pasiėmė kompanija Hitachi Corporation? Televizorių žiūrinčiam lietuviui tai bus susiję kažkas su atomine energetika, „IT'yšnikui“ – kieti diskai ir panašiai...
Hieroglifais kažkam pavadinimas panašus į namą, galbūt komodą su stalčiais, galbūt šokantį žmogų ar netgi stalą. Pasirodo, jog „Hi“ – tai ne kas kita, o „Saulė“ arba „Diena“, nors kandzi hieroglifas reikštų ir „Japonija“ (priklausomai nuo konteksto). Antroji kompanijos dalis – „Tachi“ – reiškia „tapimas“, „pasirodymas“. Taigi gauname kažką panašaus į „Saulėtekį“ arba „Dienos pradžią“...
Tačiau ne viskas taip paprasta. Pasirodo, vienoje Japonijos provincijoje (prefektūroje) Ibaraki yra toks miestelis – Hitachi, ir iš tikrųjų kompanija pavadinta vienos šio miesto šachtos garbei.
„Panasonic“
Pavadinimas originalo kalba:
Turbūt viena iš populiariausių kompanijų visame pasaulyje (puikiai pažįstama ir Lietuvoje) – tai „Matsushita Electric Industrial Corporation„, geriau žinoma kaip „Panasonic“ (televizoriai), nors tam tikrose nišose ją galima atpažinti kaip „Technics„ (garso įranga) ar „National“ (buitinė technika).Žinoma, galima raustis žodžių etimologijoje ir žiūrėti į prekės ženklą kaip žodžių junginį, kuriame Matsu reiškia „uosis“, o Shita „po“. Turime kažką panašaus į Niutono atvejį, kai kažkas iš japonų gulėjo po uosiu, ir staiga šovė geniali mintis. Tačiau viskas buvo daug paprasčiau ir jokių spėlionių nereikia: savo pavadinimą kompanija gavo, nes tokia buvo jos įkūrėjo pavardė. Tuo tarpu garsusis prekės ženklas „Panasonic" atsirado tuomet, kai atsirado poreikis įsisavinti tarptautines rinkas.
„Mitsubishi“
Pavadinimas originalo kalba:
Japonijos istorija tokia sena, kad kartais net tokie garsūs pavadinimai, kaip IBM ar „Siemens“, atrodo lyg jaunuoliai. Vienas iš tokių senolių – tai „Mitsubishi Corporation“. Štai taip atrodo šiuolaikinis kompanijos pavadinimas.
„Mitsubishi“ – labai (netgi labai labai) sena japonų kompanija. Galima pasakyti tik tiek, jog paraišką užregistruoti kompaniją „Tsukumo Shokaiin“ jos savininkas Iwasaki Yataro padavė dar 1870 m. Maždaug po trijų metų – 1873 m., kompanija buvo pavadinta „Mitsubishi Shokai“, o 1934 m. „Mitsubishi“ buvo reorganizuota į visą eilę profilinių kompanijų, tokių kaip „Mitsubishi Shipbuilding“, „Mitsubishi Electric“ ir „Mitsubishi Heavy Industries“. Reikia pripažinti, jog savo laiku jos gana smarkiai prisidėjo prie militaristinės Japonijos užaugimo prieš II Pasaulinį karą.
Štai prisiminėme istoriją, o dabar grįžtame prie paties pavadinimo. Čia jau galime skaldyti „Mitsubishi“ pavadinimą į kelias dalis ir gauname štai tokį darinį: Mitsu – tai skaičus „3“, tuo tarpu Bishi – tai „briliantas“. Dabar pažvelkime į kompanijos logotipą ir viskas tampa aišku – trys bliliantai.
„Sanyo“
Pavadinimas originalo kalba:
Dar vienas neblogai pažįstamas prekės ženklas. Skirtingai nuo visiškai dirbtinai suformuoto pavadinimo SONY, kompanijos „Sanyo Electric Corporation“ pavadinimo etimologija vis tik kažką reiškia. Kas moka japonų kalbą, gali tai iššifruoti iš šiuolaikinio pavadinimo gimtąja kalba.
Kaip jau galėjome matyti iš „Mitsubishi" pavadinimo, pirmasis simbolis reiškia „3“. Antroji kompanijos pavadinimo dalis reiškia „okeanas“, nors priklausomai nuo konteksto, tai gali reikšti ir „vakarai“.
Dabar įdomioji dalis. Galite nepatikėti šiuo įdomiu sutapimu, tačiau Toshio Iue, kompanijos su gražiu, romantišku pavadinimu „Sanyo" įkūrėjas, ne tik mėgo jūrą, tačiau kartu buvo ir jau anksčiau minėto pono Konosuke Matsushita – to paties, kuris sugalvojo „Panasonic“ – svainis. Matyt, geri pavyzdžiai tikrai užkrečia.
„Toshiba“
Pavadinimas originalo kalba:
Šiandien kompanijos „Toshiba“ vaidmenį nešiojamų kompiuterių, grotuvų, kietų diskų ir kitokių naudingų daiktų kūrimo srityje pervertinti labai sunku. s telefonais kaip „Nokia“ perpildytai šaliai, kaip Lietuva, gali pasirodyti keista, tačiau „Toshiba“ yra japoniškų mobilių telefonų pradininkė, o taip pat vieno iš didžiausių Japonijos mobiliojo ryšio operatoriaus KDDI įkūrėja.
„Toshiba“ pavadinimas yra dviejų žodžių sintezės rezultatas: Tuo – tai „rytai“, o Shiba – tai „batistas“ arba „žolė“ (priklausomai nuo konteksto). Turbūt visiškai nieko nesakanti pavadinimo kilmė, kol nepradedi aiškintis prekės ženklo atsiradimo priešistorės. Iš tikrųjų pavadinimas „Toshiba: atsirado po to, kai 1984 m. susijungė du pramonės gigantai – „Tokyo Electric“ ir „Shibaura Manufacturing“. Iš viso to gavosi „Tokyo Shibaura Denki“, o viskas labai gražiai susitrumpina kaip „Toshiba“.
Kompanija yra viena seniausių Japonijoje: kompanijos „Shibaura Manufacturing“ „tėtis“ „Hisae Nakata“ savo „vaiką“ „Nakata Manufacturing“ užregistravo dar gūdžiais 1875 metais.
„Canon“
Pavadinimas originalo kalba:
Hieroglifų daug, tačiau jie reiškia lygiai viena – tai japonams gerai pažįstama nuoširdumo deivė Kwanon, kurį į Japoniją „atvyko“ iš Kinijos. Ar prie „Canon“ ištakų stovėjo kokia nors religinė sekta? Ne visai. Kompaniją įkūrė Goro Yoshida ir jo žentas Saburo Uchida. Kadangi uošvis buvo religingas žmogus, jis pirmąją japonišką 35 mm fotokamerą pavadino Kwanon, kuri tuomet kainavo dvigubai pigiau, nei etalonu laikyta vokiečių „Leica“, tuo tarpu optikos vaidmenį atliko objektyvas „Nikkor“ (taip, taip, konkurento „Nikon“ produktas). Vėliau žentas nusprendė kompanijai sutekti kiek skambesnį ir šiuolaikiškesnį vardą „Canon“, kuris naudojamas iki šiol.