Pirkdami naujai pastatytą būstą, žmonės dažnai situaciją vertina esamuoju laiku – dabar matomą vaizdą ir aplinką, dabartinius kaštus ir pajamas, tačiau retai vertina galimus ilgesnio laikotarpio pasikeitimus, kurie gali visiškai pakeisti būsto vaizdą, vertę ar asmenines galimybes. Kokius klausimus potencialus nekilnojamojo turto pirkėjas turi užduoti sau ir pardavėjui, kad užtikrintų investicijos į NT sėkmę?
Žiūrėti į ateitį
Pasak NT bendrovės „Newsec“ pardavimų vadovo Giedriaus Ragaišio, pirmiausia verta pasidomėti, ar skelbiama būsto kaina pirkimo momentu atitinka jo vertę. Tai galima sužinoti pasidomėjus panašių objektų kaina rinkoje, pasikonsultavus su skirtingais NT konsultantais, o perkant naują butą – susitikus su bent keletu NT vystytojų atstovų ir palyginus jų kainas.
Kitas svarbus bruožas – likvidumas. „Perkant būstą visada reikia įvertinti „kas, jeigu...“. Galbūt pirkėjas ateityje neturės galimybės išlaikyti įsigytą turtą arba norės jį pakeisti kitu – jis turi būti tikras turto likvidumu ir įvertinti riziką, – pasakojo G. Ragaišis. – Likvidumą labiausiai nusako būsto vieta – su nedidelėmis išimtimis toliau nuo centro esantys būstai yra pigesni, tačiau ir jų likvidumas yra mažesnis.“
Specialistai pataria atsižvelgti, ar būstas turi pranašumų, kurie lyginamuoju aspektu didina ilgalaikę jo vertę rinkoje – būsto vieta, atstumas nuo miesto transporto ir pan.
„Akivaizdu, kad naujas ir prabangiai įrengtas būstas mažiau palankiai vertinamuose miesto rajonuose ilgainiui neišlaikys tokios vertės, kaip senesnis vidutiniškai įrengtas būstas, pavyzdžiui, miesto centre. Būsima vertė tebevystomame miesto rajone taip pat gali būti numanoma susipažinus su rajono plėtros planais, tačiau jie išlieka tik planais tol, kol atsiranda pardavimo potencialas“, – teigia Antakalnyje statomų „Aurum apartamentų“ atstovas Laurynas Mituzas.
Infrastruktūra didina vertę
Anot jo, svarbu pasidomėti ir rajono infrastruktūra: koks atstumas nuo planuojamo būsto iki artimiausios parduotuvės, mokyklos, ligoninės ar viešojo transporto stotelės. Išvystyta infrastruktūra taupo laiką, sumažina transporto kaštus ir didina būsto vertę.
Perkantiems būstą L. Mituzas siūlo atkreipti dėmesį į rajono apstatymo tankumą – kur potencialiai dar gali būti planuojamos statybos. „Jei prieš jūsų būsimus langus yra tuščias sklypas, kuriame tilptų dar vienas pastatas, jis anksčiau ar vėliau ten tikrai atsiras. Be to, greičiausiai – ne mažesnis, nei jau stovintis jūsiškis. Priešais išdygus kitam pastatui, iškart krinta ne tik gyvenimo kokybė, bet ir būsto vertė“, – teigia L. Mituzas.
R. Ragaišis priduria, kad paprastai būstas vertinamas kompleksiškai – mikro ir makro parametrais. „Makro parametrai – likvidumas pagal rajoną, turto kokybę, vietos patrauklumo faktoriai, o mikro parametrai apibūdina patį turtą ir su juo susijusią infrastruktūrą – koks tai pastatas, kuris aukštas, kiek iš viso aukštų, koks turtas yra pastate, kaip išspręstas automobilių statymo klausimas, kiek pastatų yra šalia, ir panašiai“, – vardija G. Ragaišis.
Anot jo, pastaruoju metu pirkėjams itin svarbūs tapo ekonomiškumo ir ekologiškumo aspektai. Apsigyvenus toliau nuo centro esančiame būste didėja kuro ir kamščiuose praleidžiamo laiko sąnaudos.
Saugumą nustatys internetas
Specialistai prieš perkant būstą pataria nepamiršti pasidomėti ir būsimais kaimynais – jų amžiumi ir socialine padėtimi bei įvertinti aplinką. Patartina atvykti prie perkamo būsto piko metu – taip galima įvertinti, ar didelis eismo judėjimas ir triukšmas.
Taip pat naudinga atvykti savaitgalio vakarą – pasidairyti, ar nesibūriuoja įtartinų žmonių grupės, ar gatvės pakankamai apšviestos.
Įvertinti rajono saugumą gali padėti ne tik pažįstamų rekomendacijos ar būsimų kaimynų pasakojimai, bet ir įrankis internete – nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų žemėlapyje galima ištirti oficialią nusikaltimų statistiką tam tikroje vietovėje per pasirinktą laikotarpį (http://www.ird.lt/nvzrgis/map/).