Obligacijos arba skolos vertybiniai popieriai – tai, paprastai tariant, finansinis įsipareigojimas sumokėti numatytą pinigų sumą sutartu laiku. Investuotojas įsigydamas obligacijas iš jų išleidėjo (jis vadinamas emitentu) paprasčiausiai paskolina pinigų tam obligacijų išleidėjui ir gauna pažadą, kad atgaus pinigus. Obligacijų patrauklumas priklauso nuo siūlomų sąlygų ir emitento reputacijos. Logika paprasta - kuo didesnes palūkanas žada emitentas ir kuo jo reputacija geresnė (investuotojai tiki, kad emitentas sugebės gražinti skolą), tuo jo obligacijos yra patrauklesnės. Bet emitentas suinteresuotas mokėti kuo mažiau palūkanų, tad greičiausiai jis pasiūlys konkurencingą pasiūlymą – maždaug tiek, kiek siūlo kitos panašios rizikos įmonės už panašias obligacijas. Taigi, taip rinkos sąlygomis nusistato pusiausvyra, kad ir emitentas pasiektų savo tikslą išplatinti obligacijas ir taip pasiskolinti pinigų bei investuotojas neliktų nuskriaustas.
Kartais iškyla klausimas: kuo skiriasi obligacija nuo indėlio? Iš tiesų standartiniu atveju palūkanas žinome iš anksto, žinome ir kada jas gausime. Tačiau indėlis iki tam tikros sumos yra apdraustas, tuo tarpu investuojant į obligacijas visa rizika tenka investuotojui.
Nors žiniasklaidoje paprastai dominuoja informacija apie akcijas ir obligacijos yra nustumtos į šešėlį, tačiau finansų pasaulyje obligacijų rinka yra žymiai didesnė, ji vaidina ypatingai svarbų vaidmenį, o joje sukasi daug didesni pinigai.
Pagrindiniai tipai – vyriausybės ir įmonių vertybiniai popieriai
Obligacijų emitentus galima apytiksliai sugrupuoti į dvi dideles grupes: pirma - valstybės ir valstybių institucijos, antra - korporacijos, įmonės ir įvairios verslo struktūros. Dažniausiai valstybės išleistos obligacijos laikomos saugesnėmis nei analogiškos verslo struktūrų obligacijos. Deja, didesnis saugumas reiškia, kad investuotojas rizikuoja mažiau, tačiau gauna ir mažiau palūkanų. Tuo tarpu įmonių obligacijos būdamos rizikingesnės gali leisti gauti didesnes palūkanas (dažnai jos patenka į specialią didelio pelningumo (ang. High Yield) kategoriją, kuri apima padidintos rizikos emitentus). Žinoma, šiandien turime nemažai pavyzdžių, kai stiprios tarptautinės bendrovės yra laikomos patikimesnėmis nei atskiros valstybės – pavyzdžiui, šiomis dienomis plačiai aptarinėjama Graikija.
Kas yra kuponas?
Kai kurios obligacijos yra paprastos – nusiperkate, išlaikote numatytą terminą ir atgaunate investuotą sumą kartu su uždirbtomis palūkanomis. Tačiau gali būti, kad obligacija mokės kuponus. Kuponas yra tarpinis mokėjimas, kurio dydis (procentais nuo obligacijos nominalios vertės) ir mokėjimo dažnumas bei tikslios datos būna numatytas iš anksto. Pavyzdžiui, už 98 litus įsigyjate 100 litų vertės 5 metų trukmės obligaciją, kuri moka metinį 5 procentų kuponą. Tai reikštų, kad 5 metus kasmet gautumėte 5 litų išmoką, o pasibaigus laikotarpiui ir pagrindinę 100 litų sumą. Apie obligacijas, mokančias kuponus, verta pagalvoti tiems investuotojams, kuriems aktualu periodiškai gauti pajamų iš savo investicijų.
Kasdieniniai svyravimai
Obligacijų, skirtingai nei indėlių, kainos rinkose gali svyruoti kasdien. Nors artėjant išpirkimo terminui jų vertė paprastai artėja prie nominalios vertės (suma, kurią emitentas žada išmokėti), tačiau iki to laiko jos gali tiek pigti, tiek brangti. Tačiau radę informacijos apie obligacijų pokyčius, atkreipkite dėmesį ar kalbama apie pelningumą (ang. Yield), ar apie kainas (ang. Price). Pirmasis nusako, kiek galima uždirbti iš obligacijų, o antrasis kokia kaina įsigyti ir jie tarpusavyje yra atvirkščiai susiję dydžiai, t.y. kai pelningumas didėja, tai obligacijų kainos krenta, o kai pelningumas mažėja, tada kainos didėja. Lengviau suprasti iš pavyzdžio: jeigu 100 lt vertės obligacija kainuoja 95.23 lt, vadinasi išlaikę ją iki išpirkimo uždirbtumėte 4.76 lt, o tai yra 5% pelningumas. Jei obligacijos kaina padidėtų iki 97 Lt, tai pelningumas sumažėtų iki 3 litų arba 3.09 %, o jeigu kaina sumažėtų iki 92 lt, tada pelningumas jau padidėja iki 8.7 % (būtent tiek sudaro 8 litai nuo 92 litų). Jeigu dar tik ruošiatės investuoti, tai jums geresnė naujiena turėtų būti pelningumo didėjimas (kainos kritimas), tuo tarpu investavus jus džiugins žinios apie pelningumo mažėjimą (tai reikštų kainos didėjimą).
Universali investicija
Dažnai pabrėžiamas obligacijų saugumas ir jos naudojamos kaip alternatyva rizikingoms investicijoms, tinkanti pradedančiam, nenorinčiam ar negalinčiam rizikuoti investuotojui. Kita vertus, nors iš pažiūros obligacijų pasaulis atrodo ramus, egzistuoja daugybė obligacijų rūšių bei jomis paremtų išvestinių priemonių ir jomis vyksta ypatingai aktyvi prekyba, kurioje dalyvauja profesionalūs ir labai stambūs investuotojai. Taigi, obligacijų rinkoje puikiausiai išsitenka, tiek pradedantys ir smulkūs, tiek profesionalūs ir dideles lėšas valdantys investuotojai.
Jums rūpimus klausimus apie investavimą galite užduoti Dariui Kuzmickui el.p. [email protected]
Darius Kuzmickas, Danske banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius
