Jeigu ekonomikos krizę vertinate ne kaip žiniasklaidos piešiamą baubą, o kaip likimo skirtą įdomią patirtį, jai geriausia apdairiai pasiruošti - kad šeimos nuotaika ir biudžetas nesvyruotų kaip akcijų kursai.
„Swedbank“ atstovų teigimu, ekonomikai pereinant į nuosmukį, kiekvienam iš mūsų ateina maksimalių išbandymų metas. O didžiausias jų - būtinybė pakeisti savo įpročius.
Skaičiuokime blaiviai
Anot „Swedbank“ banko Lietuvoje asmeninių finansų valdymo ekspertės Odetos Čičkauskaitės, pirmiausia reikia įvertinti savo finansines galimybes ir suskaičiuoti pajamas bei išlaidas.
„Realiai vertinti situaciją privalo visi, o ypač - tie, kurie turi finansinių įsipareigojimų ne fiksuotomis, o kintamomis palūkanomis. Įsidėmėkite, kokia jūsų įsipareigojimų valiuta ir kada bus perskaičiuojamos palūkanos, nes tuomet keisis ir kreditų įmokos“, - akcentavo ekspertė.
Apsvarstę visus finansinius įsipareigojimus, galime susiskaičiuoti, kiek turime vadinamųjų laisvų pinigų. Tačiau juos vertinkime atsižvelgdami į kylančias būtinųjų reikmių tenkinimo kainas - juk išlaidos komunalinėms paslaugoms didėja. Tolesnis žingsnis - apriboti vartojimą. O. Čičkauskaitės teigimu, šiuo metu itin svarbu vengti bet kokių ne pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų įsigijimo.
„Venkime brangesnių pirkinių, neišlaidaukime Kalėdų laikotarpiu. Svarbu susiveržti diržus ir skaičiuoti kiekvieną litą. Iki šiol, ekonomikos augimo laikotarpiu, vartojome daugiau - pirkome ateities sąskaita. Dabar gi pirkti ir tikėtis didesnio darbo užmokesčio neverta - netgi tuo atveju, jeigu jis didės, kilimą „suvalgys“ infliacija“, - sakė ekspertė.
Taupykime
Kitas banginis, ant kurio laikosi atsparumo krizei programa, yra pinigai juodai dienai. Anot O. Čičkauskaitės, žmonės iki 28-30 metų, nesusisaistę šeimyniniais įsipareigojimais, turi sukaupti bent 1-3 mėnesinius atlyginimus. Šeimai su vaikais reikia turėti bent 3-6 mėnesinių darbo užmokesčių sumą siekiančias santaupas. Šie pinigai skirti tam pesimistiniam atvejui, jeigu pagrindinių šeimos pajamų gavėjas netektų darbo.
Banko atstovės teigimu, pinigai juodai dienai neturėtų gulėti kojinėje. Juos galima „įdarbinti“ renkantis saugius bankų siūlomus instrumentus su minimalia rizika. Atsižvelgę į kaupimo ir panaudojimo laikotarpių trukmę, rinkitės taupomuosius indėlius, terminuotuosius indėlius arba obligacijas.
Krizės laikotarpiu itin svarbu pagal galimybes minimizuoti nemalonumų smūgius. Pagrindinis ar vienintelis šeimos pajamų gavėjas turėtų apsidrausti gyvybę. Tuo atveju, jeigu šeima neturi finansinių įsipareigojimų - metinių pajamų sumai, jei įsipareigojimų yra - įvertinti jų likučius, kad skolų našta nelaimės atveju neužgriūtų artimųjų pečių. Svarbu ir sveikatos bei turimo turto draudimas.
Teigiama, kad jau apsidraudusieji gyvybę neturėtų pulti į paniką matydami, kad draudimo vertė yra sumažėjusi. Nutraukti sutarties nepatariama. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar jūsų gyvybės draudimas yra kaupiamasis, ar investicinis. Pirmuoju atveju palūkanos yra garantuotos. Antruoju situacija lyg ir liūdnesnė, tačiau panikuoti nereikia.
„Žinant, kad nutraukus sutartį, teks fiksuoti nuostolį, sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo susigrąžintos sumos, geriau palaukti. Galima susimažinti įmokas arba laikinai sustabdyti jų mokėjimą“, - sakė banko ekspertė.
Turint užtenkamai laisvų pinigų, galima juos investuoti. Geriausia, anot O. Čičkauskaitės, tai daryti periodiškai ir nedidelėmis sumomis. Patariama rinktis periodinį investavimą, trečiosios pakopos pensijos fondus, investicinį gyvybės draudimą arba vaiko fondą.
Namų aritmetika
Krizės laikotarpis - gera pamoka ir proga pradėti vesti šeimos biudžetą, jeigu iki šiol šito nedarėte. Jis parodys, kiek pinigų uždirbame, kiek ir kam juos išleidžiame.
„Apsvarstykime didžiausias numanomas išlaidas. Prieš pirkdami ką nors, įvertinkime, ar galime leisti sau tai įsigyti. Metas situaciją vertinti labai realiai“, - sakė O. Čičkauskaitė.
Išsamioje lentelėje surašykite finansinius įsipareigojimus, komunalinius mokesčius, namų ūkio išlaidas, mokestį už mokslą ir išlaidas mokyklos priemonėms, išlaidas maistui, papildomas išlaidas (sveikatos priežiūrai, maitinimuisi kavinėse, dovanoms, aprangai) bei išlaidas pramogoms ir laisvalaikiui.
Matydami visą savo biudžeto paveikslą, galėsite apriboti, jūsų manymu, per daug išpūstas skiltis. Ekspertės teigimu, išlaidos maistui ir laisvalaikiui - savotiškas taupymo rezervas, kuriame kone visuomet galima rasti neišnaudotų spragų. Pietauti kavinėse - patogu, bet neekonomiška, nes į darbą galima atsinešti paties pagamintų užkandžių, o pramogas baruose ir klubuose taupymo metu galėtų atstoti vakarėliai namuose.
Valerija Lebedeva
