Naujasis statinys turėtų tapti didžiausiu baldų prekybos kompleksu Baltijos šalyse. Parduotuvę atidarys Islandijos bendrovė „Felit“, nusipirksi „Ikea“ franšizę. Skaičiuojama, kad parduotuvė turėtų apimti maždaug 25 tūkst. kv. metrų plotą, o investicijos į šį projektą siekti 47 mln. eurų (163 mln. litų).
Lietuva kurs infrastruktūrą, islandai atneš pinigus
Prie šio projekto įgyvendinimo intensyviai dirbo viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“. Anot šios įstaigos Investicijų skatinimo departamento direktoriaus Audriaus Masiulionio, tam, kad kompanija „Felit“ ateitų į Lietuvą, ji iškėlė tik vieną pageidavimą – Lietuva turi padaryti atšaką nuo Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio prie būsimos „Ikea“ prekybos komplekso vietos netoli Vilniaus tarptautinio oro uosto. Tai reiškia, kad Lietuva prie projekto įgyvendinimo prisidės kurdama infrastruktūrą, o islandų kompanija mainais į tai kurs savo verslą Vilniuje.
„Lietuva yra didžiausia trijų Baltijos šalių rinka, tai yra logiška, kad pirma „Ikea“ parduotuvė Baltijos šalyse bus atidaryta čia. Taip pat manome, kad ši parduotuvė Lietuvoje aptarnaus pirkėjus iš Baltarusijos ir Latvijos“, – klausiamas, kuo Lietuvos rinka bus patraukli būsimiems investuotojams, aptakiai kalbėjo A. Masiulionis.
Nors kalbinti baldininkai, abejojo naujojo komplekso sėkme, „Investuok Lietuvoje“ atstovas tikino, kad tokia investicija tiek Lietuvai, tiek ir franšizės savininkams duos naudos.
„Šio komplekso atsiradimas padidins turizmo srautus į Lietuvą, bus kuriamos naujos darbo vietos, mokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Manome, kad laimės ir „Ikea“ franšizės savininkai, tikimės, kad jų verslas Lietuvoje bus sėkmingas“, – optimizmo neslėpė A. Masiulionis.
Didins šalies ekonominę vertę?
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas taip pat pozityviai vertino šį projektą. Jis įžvelgė keleriopą jo naudą.
„Tokio tinklo atėjimas gali turėti dvejopą poveikį. Iš vienos pusės – pirkėjai gaus didesnį pasirinkimą tiek kokybės, tiek ir kainos atžvilgiu. Iš kitos pusės, kai kurios įmonės, veikiančios toje pačioje rinkoje, gali neatlaikyti konkurencijos. Baldų gamybos pramonei, atvirkščiai, gali būti palanku, nes yra tikimybė, kad „Ikea“ padidins vietinių gamintojų užsakymų apimtis. O žvelgiant labai bendrai visos šalies ekonomikos mastu – užsienio kapitalo įmonės, ypatingai tokio masto, atėjimas į Lietuvą didina šalies ekonominę vertę ir gerina investicinę aplinką“, – situaciją komentavo L. Vilimas.
Jo teigimu, stipraus dalyvio atėjimas į rinką visada įneša korekcijų: vieni priderina savo veiklą, kiti būna priversti trauktis, o dar treti gauna ir naudos. „Viskas priklauso nuo įmonių strateginių tikslų, pozicijos rinkoje, galimybės prisitaikyti prie pakitusių sąlygų“, – klausiamas, kokių pokyčių galima laukti Lietuvos baldų rinkoje po „Ikea“ atėjimo, svarstė L. Vilimas.
Tegu eksperimentuoja
Asociacijos „Lietuvos mediena“ prezidentas Raimundas Beinortas „Ikea“ parduotuvės atidarymą Vilniuje buvo linkęs vertinti kritiškiau. Jis tvirtino, kad šios parduotuvės atidarymas Vilniuje Lietuvos baldų gamintojams neturės jokios įtakos, nes parduotuvė bus tik viena, o ir apskritai Lietuvos baldų rinka išgyvena ne pačius geriausius metus, todėl net jei pasirinkimas vartotojams išaugs, vargu, ar padaugės baldus perkančiųjų.
„Lietuvos baldų gamintojai kiekvienais metais eksportuoja virš 5 mlrd. litų vertės produkcijos. Tai kiek vienos baldų parduotuvės atidarymas gali paveikti šiuos skaičius?- retoriškai klausė pašnekovas.
Jo teigimu, šiais laikais baldų Lietuvoje nuperkama labai mažai: „Po 2009 m. krizės šita rinka taip ir neatsigavo. Man islandų kompanijos sprendimas čia atidarinėti parduotuvę toks, švelniai sakant, keistokas. Bet čia yra jų reikalas, jų pinigai, tegu eksperimentuoja“, – kritiškai būsimos parduotuvės statybas Vilniuje vertino „Lietuvos mediena“ prezidentas.
Nuo islandų baldininkai yra nudegę
Baldų prekybos centro „Siguldos baldai“ direktorė Dalia Markevičienė neabejojo, kad „Ikea“ parduotuvės atidarymas Lietuvoje turės poveikį Lietuvos baldų rinkai, nes didelio žaidėjo įsiliejimas į rinką negali praeiti be jokių pasekmių. Tačiau pašnekovė neslėpė kritiškai vertinanti tiek pačią islandų bendrovę „Felit“, tiek ir jos planus kurtis Vilniuje.
„Nelabai suprantu jų skaičiavimų, jeigu pasižiūrėtume į tai, kokio dydžio yra Lietuvos baldų rinka, kiek yra bendrai parduodama baldų ir kiek reikėtų parduoti tokiam centrui. Man nesuprantama šita ekonomika“, – skeptiškai vertino D. Markevičienė.
Jos teigimu, net jeigu baldų rinka ir išgyventų pačius geriausius laikus, „Felit“ atėjimas su „Ikea“ franšize keltų abejonių.
„Apie islandus galiu pasakyti matyt visų baldininkų vardu nuomonę – mes visi nuo jų esame labai stipriai nudegę. Labai stipriai Islandijos kompanijos liko skolingos Lietuvos baldininkų kompanijoms. Yra negatyvi nuomonė. Net ir gerais laikais, kai baldų rinka Lietuvoje buvo nebloga, tokiam dideliam baldų centrui Lietuvos rinka vis tiek yra per maža. Tai yra beprasmiškas dalykas“, – teigė pašnekovė.
Bus konkurentas aksesuarų segmente
Vis dėlto D. Markevičienė svarstė, kad žymios švedų kompanijos produkcija gali įpūsti konkurencijos vėjų su panašiu baldų segmentu dirbantiems baldininkams, pavyzdžiui, prekyboje minkštų baldų komplektais.
„Manau, kad Lietuva neteks daug darbo vietos pramonėje, palyginti su darbo jėga prekyboje“, – sakė D. Markevičienė.
Ji juokėsi, kad atėjusi „Ikea“ savaime nepagyvins baldų rinkos, nes kompanija „Felit“ „juk nepadalins pinigų“, o žmonių perkamoji galia jau dabar yra pakankamai ribota. Kita vertus, pašnekovė pastebėjo, kad bene stipriausiai „Ikea“ gali sudaryti konkurenciją tiems, kurie dirba su baldų aksesuarais.
„Ikea“ produkcijos perpardavinėtojų ir šiandien yra pakankamai Lietuvoje. Kas žino „Ikea“, jau yra pakankamai įsigiję (jos prekių – aut. past.). Šiandien, manau, kad ji daugiausiai konkuruos su tokiomis kompanijomis, kaip „Jysk“, „Thomas Phillips“, Akropolio baldų prekybos centru, „Baldų rojumi“. Tais centrais, kurie dirba su vidutinio pajėgumo klientais ir prekiauja daugiau aksesuarais“, – apibendrindama kalbėjo „Siguldos baldai“ direktorė.
