„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis socialiniame tinkle rašo, kad demokratinėse valstybėse tobulą mokesčių sistemą sukurti sudėtinga. Dauguma nori, kad mokesčius sumokėtų visi kiti, bet ne jie, o nedaug kas turi galimybių įvertinti kokia mokesčių sistema ilguoju laikotarpiu maksimizuotų jų asmeninę, šeimos ir tautos gerovę (ne tik finansinę). Politikai yra priversti pataikauti ir ieškoti kompromisų, taip gimsta neefektyvios, sudėtingos ir socialiai neteisingos mokesčių sistemos.
Tad N. Mačiulis pateikia aštuonis punktus, ką jis daryti jeigu būtų diktatorius ir kokią Lietuvos mokesčių sistemą sukurtų?
„Jei būčiau diktatorius sukurčiau tokią Lietuvos mokesčių sistemą:
1) Gyventojų pajamos būtų visiškai neapmokestinamos. Nebeliktų gyventojų pajamų mokesčio įstatymo. Darbas ir pastangos gauti pajamas yra vertybė, todėl negali būti apmokestinami.
2) Įmonių pelnas būtų neapmokestinamas. Pelno siekimas rizikuojant ir investuojant nuosavą kapitalą siekiant patenkinti visuomenės poreikius yra vertybė; sėkmingos pastangos neturėtų būti apmokestinamos.
3) Socialinio draudimo įmokos sudarytų 30 procentų bruto darbo užmokesčio (darbo užmokesčio plačiąja prasme – mokytojai, bankininkai, žemdirbiai, turgavietės prekeiviai su individualios veiklos pažymėjimais, advokatai ir t.t. irgi dirba ir gauna darbo užmokestį – jokios diferenciacijos ir diskriminacijos). Įmokas mokėtų tik darbuotojai, o ne įmonės. 5 procentai būtų skiriami kaupimui, 25 procentai – einamųjų poreikių tenkinimui (sveikatos apsaugai, senatvės pensijoms, kitoms socialinėms išmokoms). Nuo pajamų viršijančių tris vidutinius darbo užmokesčius socialinio draudimo įmokų mokėti nereikėtų. Socialinio draudimo įmokos nėra mokestis, o Lietuva – ne komunistinė valstybė. Kadangi bazinė valstybės pensija būtų mokama iš valstybės biudžeto, tokių įmokų užtektų tam, kad Sodros biudžetas būtų subalansuotas. Be to, įvertinant siūlomus mokesčių pakeitimus, įmonėms turėtų nebelikti motyvacijos mokėti atlyginimus vokeliuose. Jei motyvacijos dar liktų, prie morkos galima pridėti ir lazdą. Austrijoje už nelegalų įdarbinimą pakartotinai nusižengęs įmonės vadovas gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki 2 metų. Manau, kad tai yra per daug ekstremalu – nėra reikalo perpildyti kalėjimus nelabai gabiais bet nepavojingais verslininkais. Užtektų perimti iš įmonės vadovo metinį jo atlyginimą, o iš akcininkų 5 procentus įmonės akcijų. 2017 metais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje siektų 1500 eurų.
4) Būtų atlikta privaloma visuotinė apklausa dėl automobilio mokesčio. Tuomet metinis automobilio mokestis būtų apskaičiuojamas taip: (10 eurų už kiekvieną gramą kilometrui CO2 viršijantį 100 g/km) + (10 eurų už kiekvieną variklio galios kW viršijantį 100kW). Šiai formulei taikomas koeficientas 1,5 jei automobilis varomas tik galiniais ratais arba jo savininkas apklausos metu teigė, kad tai yra kvailas mokestis (kvailas net ir atsisakius pajamų mokesčių ir taikant minimalius kuro akcizus). Lietuviai nuolat Lietuvos keliais važinėjantys automobiliais su estiškais ar latviškais numeriais mokėtų pagal tokią pačią formulę su x2 koeficientu (tokius atvejus su šiuolaikinėmis technologijomis fiksuoti labai paprasta). Surinktus automobilių mokesčius naudotų savivaldybės (pagal deklaruotą savininko gyvenamą vietą). Mokesčio dydis būtų suskaičiuojamas ir sąskaita išrašoma automatiškai, atliekant techninę apžiūrą; nebūtų jokių papildomų administracinių sąnaudų valstybei. Šeimoms auginančioms du ir daugiau vaikų vienas automobilis neapmokestinamas.
5) Metinį nekilnojamojo turto mokestį (bendrą žemei, gyvenamosios ir komercinės paskirties turtui) nustatytų, surinktų ir naudotų savivaldybės, siekdamos vilioti arba išvyti gyventojus ir įmones iš savo miesto ar rajono. Būtų nustatomos tik minimalios gairės, kurių turi laikytis savivaldybės – turto vertė iki 50000 eurų neapmokestinama, o maksimalus tarifas negali viršyti 1 procento turto vertės (arba iki 5 proc. jei turtas yra nenaudojamas). Už gyvenimą ir veiklos vykdymą tvarkingoje savivaldybėje reikia susimokėti.
6) PVM 25 procentai, galbūt su lengvatomis kai kurioms prekėms, ypač toms kurios galėtų plūsti iš Latvijos ar Lenkijos. Nors geriausia būtų įtikinti kaimynines ES valstybes nukopijuoti sėkmingą Lietuvos mokesčių sistemos pavyzdį.
7) Dideli akcizai alkoholiui, tabakui, cukrui, gal dar kažkam iš PSO kancerogenų sąrašo. Už žalingus malonumus, potencialiai pavirstančius į valstybės sveikatos apsaugos kaštų augimą, reikia susimokėti.
8) Akcizas mononatrio glutamatui – 1000 proc. Beje, jeigu jau tokį š leidžiama dėti į maistą, tai gal galima leisti vartoti ir delta-9- tetrahydrocannabinolį. Irgi galima taikyti 1000 proc. akcizą. Būtų iš ko mokėti bazines valstybės senatvės pensijas. Manau, kad pensininkai neprieštarautų. Studentai irgi.“, - socialiniame tinkle rašo N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, tiek mokesčių pilnai užtektų subalansuoti valstybės finansus, o jeigu neužtektų, turbūt nebūtų sunku parengti sąrašą valstybinių institucijų, funkcijų ir pareigybių, be kurių galima išgyventi.
