Vokietijos kanclerė Angela Merkel po susitikimo su Graikijos premjeru George Papandreou pareiškė, jog Graikijai pagalbos nereikia, tačiau jos bendrapartiečiai jau siūlo šaliai pardavinėti turimas salas.
Politikė tvirtino, jog G. Papandreou neprašė ES pagalbos ir euro zonos stabilumui niekas negresia.
Graikai protestuoja
Tuo tarpu Atėnus drebino pats rimčiausias protestas nuo pat finansinės krizės pradžios. Jis kilo dėl nepasitenkinimo valstybės taupymo politika.
Akmenis svaidantys protestuotojai susidūrė su policija, kuri juos pasitiko ašarinėmis dujomis. Protestai tapo nevaldomais po to, kuomet didžiausios šalies profsąjungos vadovas Yannis Papangopoulos, kreipęsis į minią, buvo užpultas trijų vyriškių. Be to, protestuotojai ašarinėmis dujomis papurškė ir į 80-mečio politiko Manolio Glezos veidą. Šis kairysis veteranas yra labai mylimas tautos nuo tada, kuomet antrojo pasaulinio karo metais, nuo Akropolio nuplėšė svastiką.
Dvi didžiausios Graikijos profsąjungos pareiškė, kovo 11-ąją rengsiančios dar vieną streiką prieš, kaip jos sako, barbariškas taupymo priemonės. Tačiau tokia žmonių pozicija nesutrukdė socialistų vyriausybei patvirtinti taupymo plano, numatančio mokesčių didinimą bei išmokų mažinimą.
Planuojama padidinti mokesčius tabakui bei alkoholiui bei sumažinti išmokas valstybinio sektoriaus darbuotojui taip sutaupant 4,8 mlrd. eurų, t.y. apie 2 proc. BVP.
„Nei cento“
Vokietija atsisakė net svarstyti apie galimybę išpirkti Graikijos skolą, kurią šalis slėpė sąmoningai iškraipydama skaičius.
Pasak A. Merkel, euras dabar patiria didžiausią išbandymą nuo pat jo įvedimo. Tiesa, tik niekas neabejoja, jog esant reikalui ir iškilus grėsmei euro stabilumui A. Merkel įsikiš. Tačiau dabar, stengdamasi išlaikyti koalicijos paramą, ji užtikrino, jog mokesčių mokėtojų pinigai nebus naudojami Graikijai išpirkti. Net 71 proc. vokiečių pasisako prieš tai, jog Vokietija išpirktų Graikijos skolas.
Vokietijos politikas Josefas Shlarmannas turi dar geresnį receptą krizės purtomai Graikijai – parduoti kai kurias turimas salas. „Ką daro bankrutuojantis žmogus? Parduoda viską, ką turi ir grąžina skolas. Štai ką. Graikams tai reiškia pastatus bei negyvenamas salas“.
Šaliai jų priklauso apie 6000, tačiau tik 227 yra gyvenamos. Beveik visos jos priklauso valstybei.
Marco Wanderwitz, dar vienas A. Merkel partijos narys nuėjo dar toliau. „ Jei ES, tuo pačiu ir Vokietija, padės Graikijai ekonomiškai, mainais kažko norėsime... pavyzdžiui kai kurių salų“, - kalbėjo politikas.
Graikijos užsienio reikalų ministras Dimitris Droutsas atmetė tokias idėjas. „Girdėjau sakant, jog turėtume parduoti Akropolį. Tokie pasiūlymai šiuo metu tiesiog netinkami“, - piktinosi jis.
Graikijos salos rinkoje vertinamos kaip įperkamos t.y. žemės vertė jose siekia šiek tiek daugiau nei 1 mln. litų už maždaug 12 hektarų plotą.
Turizmo verslu užsiimantis Leonidas Babanis tikino, jog dabar tinkamas metas pradėti dairytis į Graikiją. Pagrindinės bėdos su kuriomis susiduria salų gyventojai – vandens trūkumas bei tai, jog visas statybines medžiagas tenka atsigabenti vandeniu.
Skolos kankina ne tik graikus
Skolų našta prispaudė ir Islandijos gyventojus. Jie šiandien balsavo referendume dėl to, ar išmokėti Olandijai ir Didžiajai sumas, kurias šios skyrė savo piliečiams, sužlugus Olandijos bankui.
Islandai pasipiktinę tuo, jog dėl vieno banko klaidų skolą turės mokėti jie ir jų vaikai.
Tiesa, Islandija kitaip nei Graikija, nepriklauso euro zonai, tad jos finansinės bėdos eurui negresia.
Dideli įsiskolinimai slegia ir kitas, ne euro zonos šalis, Didžiąją Britaniją bei JAV.
