Ąžuolų ir Lietuvių gatvių kampe (Rue du Chêne ir Rue de L'etuve) Briuselyje, kur stovi gerą nuotaiką užtikrinantis miesto simbolis – fontano berniukas, yra Europos Sąjungos sostinė ir Europarlamentas, kurio politikai neabejingi finansų krizės reikalams.
ES Tarybos atstovas, Prancūzijos Europos reikalų ministras Jean-Pierre Jouyet teigė, jog ES „turi būti pasirengusi priimti sprendimus“ dėl kilusios finansų krizės – visų pirma geriau koordinuoti šalių veiksmus siekiant užtikrinti finansų sistemos ir jos institucijų stabilumą.
Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso sakė, jog Europai reikia geresnių taisyklių bei valstybių veiksmų koordinavimo šioje srityje. Savo ruožtu Komisijos pirmininkas ragino užtikrinti, kad būtų „laikomasi ES valstybės pagalbos ir konkurencijos taisyklių“. Čia jis priminė ECOFIN sprendimą ES šalyse garantuoti indėlius iki 50 tūkst. eurų, prelegentas pažymėjo poreikį stiprinti pasitikėjimą finansų rinkoje.
Europos liaudies partijos lyderis Josephas Daulis (Prancūzija) ragino valstybes ir ES imtis skubių veiksmų finansų krizei įveikti – parengti mažesniųjų įmonių „gelbėjimo planą“, taip pat stiprinti piliečių pasitikėjimą bankų sistema. Pasak deputato, dabartinė finansų bei jų rinkos priežiūros sistema yra neveiksminga. J. Daulis taip pat pasiūlė patraukti atsakomybėn vadybininkus, „nualinusius savo įmones“.
Socialistų frakcijos vadovas Martinas Schulzas (Vokietija) ragino įtikinti airius balsuoti už Lisabonos sutartį, taip pat išsiaiškinti įtarimus dėl prieš sutartį nukreiptos kampanijos finansavimo. O kalbėdamas apie finansų krizę deputatas pažymėjo, jog sužlugo neoliberalizmo pranašystės, kad rinka pati susitvarkys, ir ragino „imtis teisingų priemonių“ – griežčiau reguliuoti finansų rinkas bei uždrausti spekuliavimą jose.
Liberalų ir demokratų aljanso lyderio Grahamo Watsono (Jungtinė Karalystė) nuomone, ši krizė nereiškia, kad rinkos ekonomika nepasiteisino, – tiesiog rinkos reguliavimas nebuvo veiksmingas, nes valstybės nesugebėjo užtikrinti jos skaidrumo ir sąžiningumo.
Žaliųjų atstovas Pierre Jonckheeras (Belgija) ragino „įvardinti kaltuosius“ dėl finansų krizės. Deputatas taip pat pažymėjo sąsają tarp finansų krizės ir ekologinio pavojaus – mat ateityje susidursime su žaliavų bei išteklių trūkumu, todėl klimato ir energetikos įstatymų rinkinys yra labai svarbus.
„Kapitalizmas yra žiaurus, ypač pastarąjį dešimtmetį, ir Europos vadovai turi už tai atsakyti“, – teigė Europos vieningųjų kairiųjų lyderis Francis Wurtzas (Vokietija). Deputatas ragino daugiau galvoti apie eilinius piliečius ir apsaugoti jų indėlius, taip pat kalbėti apie visą ekonomiką, o ne tik apie finansų rinką.
Nepriklausomybės ir demokratijos frakcijos pirmininkas Nigelis Farage (Jungtinė Karalystė) teigė, jog finansų krizę gali įveikti Europos valstybės sukūrimas, tačiau ši idėja neturi visuomenės paramos. „Ekonominė ir pinigų sąjunga ilgai neišliks“, – kalbėjo EP narys ir pridūrė, jog stebime „šio kvailo ir nenorimo projekto pabaigą“.
Frakcijoms nepriklausanti deputatė Jana Bobošíková (Čekija) teigė, jog „Lisabonos sutartis yra mirusi ir reikia nutraukti jos ratifikavimą“. Deputatė pridūrė, jog už bankų klaidas turi atsakyti jų akcininkai ir valdyba, o „reguliuojama rinka tik atitolina krizes, bet neužkerta joms kelio“.
Spalio 15-16 d. Briuselyje rengiamo Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio svarbiausia tema – finansų krizės įveikimas.
Šiame mieste posėdžiaujančių parlamentarų įžvalgos ir sprendimai dažniausiai yra rekomendacinio, o neretai ir įpareigojančio pobūdžio. ES įstatymų viršenybė prieš valstybių narių įstatymus yra nustatyta stojimo į ES sutartyje.
P. S. Rue de L'étuve - Krosnių gatvė
